Kas nutinka duomenų centrui dingus elektrai – kodėl net atsarginė kopija gali neišgelbėti

Sekite TechNaujienos Google

Duomenų centras sunaudoja tiek elektros, kiek didelė gamykla, tačiau jo serveriai negali net trumpam tiesiog išsijungti. Dingus išoriniam maitinimui per kelias milisekundes turi suveikti keli apsaugos sluoksniai. Jei bent vienas jų nesuveikia, paslaugos gali sustoti, o atsarginė kopija nebūtinai leis jas greitai atkurti.

Pirmąjį tarpą užpildo ne dyzelinis generatorius, o nepertraukiamo maitinimo sistema UPS. Jos baterijos akimirksniu perima apkrovą ir suteikia laiko generatoriams užsivesti. Tik tada centras gali valandas ar dienas veikti iš kuro atsargų.

Tačiau elektra reikalinga ne tik serveriams. Be jos sustoja aušinimas, tinklo įranga, siurbliai, apsaugos sistemos ir valdymo elektronika. Tankiai sukrauti DI serveriai per kelias minutes gali pradėti kaisti, todėl centras privalo kontroliuotai mažinti apkrovą.

Kodėl vien generatoriaus neužtenka

Generatoriui reikia laiko įsibėgėti ir stabilizuoti įtampą. UPS padengia šį tarpą, tačiau jo baterijų talpa ribota. Jei generatorius neužsiveda, automatinė sistema pradeda atjungti mažiau svarbius įrenginius arba saugiai išjungia serverius.

Naujausi straipsniai

3 min. skaitymo • prieš 1 val

Kaip telefonas prisijungia tiesiai prie palydovo ir kodėl tai dar nėra įprastas mobilusis internetas

3 min. skaitymo • prieš 1 val

„Intel“ agentinį DI perkelia į įprastus serverius – brangūs spartintuvai bus reikalingi ne visada

3 min. skaitymo • prieš 2 val

„SpaceX“ planuoja milžinišką „Terafab“ – vienoje vietoje gamins lustus palydovams, robotams ir DI

Visi naujausi straipsniai →

Dideli centrai turi kelis nepriklausomus maitinimo kelius, perteklinius UPS modulius ir daugiau generatorių, nei reikia įprastai apkrovai. Tačiau bendras komponentas – pavyzdžiui, valdymo skydas ar kuro tiekimas – vis tiek gali sukelti gedimą keliose grandyse.

Atakos prieš „Yandex“ infrastruktūrą priminė, kad duomenų centrui pavojingas ne tik elektros tinklo gedimas, bet ir fizinė žala. „TechNaujienos.lt“ taip pat analizavo, kaip nauja apkrova keičia elektros tinklų poreikius.

Kuro atsargos nėra neribotos. Ilgesnio sutrikimo metu reikia organizuoti papildymą, o ekstremali situacija gali vienu metu užblokuoti kelius ir padidinti generatorių paklausą visame regione. Periodinis bandymas be apkrovos taip pat negarantuoja, kad sistema veiks prijungus visą serverių salę.

Atsarginė kopija saugo duomenis, bet ne paslaugą

Kopija gali būti techniškai nepažeista, tačiau jos atkūrimas užtrunka. Terabaitus ar petabaitus duomenų reikia persiųsti, patikrinti ir suderinti su programomis. Jei kopija laikoma tame pačiame pastate arba tame pačiame elektros regione, ji gali būti nepasiekiama kartu su pagrindine sistema.

Kita problema – nuoseklumas. Duomenų bazė keičiasi kiekvieną sekundę, todėl atskirai nukopijuoti failai gali atspindėti skirtingus laiko momentus. Profesionalios sistemos naudoja operacijų žurnalus ir momentines kopijas, kad atkurtų suderintą būseną.

Verslui svarbūs du rodikliai: kiek duomenų galima prarasti ir per kiek laiko paslauga turi grįžti. Jei kopija daroma kartą per parą, teoriškai galima prarasti beveik visą dieną darbo. Jei atkūrimas trunka 12 valandų, kopija neapsaugo nuo 12 valandų veiklos sustojimo.

Todėl kritinės paslaugos dubliuojamos kitame duomenų centre. Sistema gali automatiškai perkelti srautą, tačiau tam reikia atskiro ryšio, realiu laiku kopijuojamų duomenų ir reguliarių bandymų. Nepatikrinta avarinė procedūra dažnai sugenda būtent tada, kai jos prireikia.

Įmonė turėtų klausti ne tik „ar turime kopiją?“. Svarbesni klausimai: kada ji paskutinį kartą sėkmingai atkurta, kur fiziškai laikoma, kiek laiko užtruks grįžti į darbą ir kas priims sprendimą perjungti sistemas.

Patikimas duomenų centras nėra pastatas su generatoriumi. Tai keli tarpusavyje nepriklausomi elektros, aušinimo, ryšio ir duomenų atkūrimo sluoksniai. Atsarginė kopija yra tik vienas jų – ji išsaugo informaciją, bet nepažada, kad svetainė ar programa veiks be pertraukos.