Sukčiai gali rodyti tikrą banko telefono numerį: kaip atpažinti suklastotą skambutį

Sekite TechNaujienos Google

Telefono ekrane matomas banko, policijos ar kitos žinomos įstaigos numeris nebūtinai įrodo, kad skambina jos darbuotojas. Sukčiai gali pakeisti skambinančiojo identifikacijoje rodomą numerį ir taip sukurti patikimumo įspūdį. Dėl to saugumo sprendimo negalima grįsti vien vardu ar numeriu ekrane.

Lietuvos bankas perspėja, kad abejojant dėl skambučio geriausia pokalbį nutraukti ir bankui perskambinti jo oficialioje svetainėje nurodytu numeriu. Institucija pateikia ir realų pavyzdį, kai nusikaltėlis skambino numeriu, telefono ekrane atrodžiusiu kaip Policijos departamento kontaktas.

Kaip numeris pakeičiamas ir kas išduoda sukčių

Skambinančiojo numeris ryšio tinkle perduodamas kaip atskiras identifikacinis duomuo. Naudojant internetinės telefonijos sistemas jis tam tikromis aplinkybėmis gali būti suklastotas. Tai vadinama „caller ID spoofing“. Pats žmogaus telefonas nėra nulaužiamas – apgaulė įvyksta dar iki skambučio parodymo ekrane.

Patikimiausias signalas yra ne numeris, o skambintojo elgesys. Sukčiai kuria skubą: esą pinigai tuoj bus pavogti, jūsų vardu imama paskola arba vyksta slapta policijos operacija. Jie prašo nepadėti ragelio, nepasakoti artimiesiems ir iškart atlikti veiksmą. Tikras banko darbuotojas neprašys padiktuoti „Smart-ID“ PIN kodų, kortelės PIN, pilno interneto banko slaptažodžio ar pervesti pinigų į „saugią sąskaitą“.

Naujausi straipsniai

3 min. skaitymo • prieš 2 val

„Google“ pristatė universalų darbo DI agentą – savarankiškai planuos ir atliks sudėtingas užduotis

3 min. skaitymo • prieš 2 val

„Anthropic“ nemokamai tikrins atvirojo kodo programas – DI ieškos pavojingų saugumo spragų

3 min. skaitymo • prieš 3 val

„OpenAI“ atskleidė „netikrų fasadų“ operacijas – DI naudotas įtakai ir kibernetinėms atakoms maskuoti

Visi naujausi straipsniai →

Ypač pavojinga, kai skambutis sutampa su „Smart-ID“ ar mobiliojo parašo užklausa. Ekrane visada perskaitykite, kokį veiksmą tvirtinate. Prisijungimas ir mokėjimo pasirašymas nėra tas pats. Jei pats nepradėjote veiksmo, PIN kodo neveskite, net jei skambintojas žino jūsų vardą, banką ar dalį kitų duomenų.

Saugus penkių minučių veiksmų planas

Pirmiausia nutraukite pokalbį. Nespauskite skambintojo atsiųstos nuorodos ir neperskambinkite tuo pačiu numeriu iš skambučių istorijos. Banko numerį suraskite jo programėlėje, mokėjimo kortelės nugarėlėje arba oficialioje svetainėje, adresą įrašę patys.

Jei jau atskleidėte prisijungimo duomenis ar patvirtinote operaciją, nedelsdami skambinkite bankui ir prašykite blokuoti prieigą bei mokėjimo priemones. Kuo anksčiau bankas gauna informaciją, tuo daugiau galimybių sustabdyti dar neįvykdytą pervedimą. Apie įvykį taip pat praneškite policijai, išsaugokite žinutes, telefono numerį, skambučio laiką ir ekrano nuotraukas.

Jei telefone įdiegėte skambintojo pasiūlytą nuotolinio valdymo programėlę, atjunkite įrenginį nuo interneto ir naudokite kitą patikimą įrenginį slaptažodžiams pakeisti. Vien programėlės ištrynimo gali nepakakti, jei sukčius jau gavo prisijungimo duomenis.

Panašios taisyklės galioja ir el. pašto bei socialinių tinklų paskyroms. Straipsnyje apie pirmąsias 30 minučių po paskyros nulaužimo pateiktas platesnis prieigos atkūrimo planas.

Paprasta taisyklė apsaugo nuo didelės dalies atakų: institucija gali paskambinti, tačiau tapatybę tikrinate jūs, savarankiškai perskambindami oficialiu kanalu. Numeris ekrane yra tik užrašas, o ne skaitmeninis darbuotojo pažymėjimas.