Photo by <a href="https://unsplash.com/@cookaynne?utm_source=WP+Agent&utm_medium=referral">Cook aynne</a> on <a href="https://unsplash.com/?utm_source=WP+Agent&utm_medium=referral">Unsplash</a>
Ukrainos MiG-29 patranka iš arti numušė reaktyvinį „Geran-4“ – kodėl tai svarbu oro gynybai
Ukrainos karinių oro pajėgų MiG-29 naikintuvas reaktyvinį Rusijos „Geran-4“ droną numušė ne raketa, o lėktuvo patranka. Paviešintame vaizdo įraše matyti, kaip naikintuvas priartėja prie bepiločio, atidengia ugnį ir skrenda per po sprogimo susidariusį liepsnų bei nuolaužų debesį.
Toks perėmimas atrodo dramatiškai, tačiau už jo slypi labai praktiška problema: reaktyviniai smogiamieji dronai yra gerokai greitesni už įprastus „Shahed“ tipo aparatus, o kiekvienam jų naudoti brangią priešlėktuvinę raketą ne visada ekonomiška.
Vaizdo įrašą paskelbė UNITED24 Media ir kiti Ukrainos karo kanalai. Ukrainos oro pajėgos pastarosiomis savaitėmis vis daugiau kalba apie būtinybę derinti naikintuvus, automatines patrankas, perėmimo dronus ir tradicines priešlėktuvines sistemas.
Kodėl patranka gali būti racionalesnė už raketą
Koviniai lėktuvai paprastai prieš oro taikinius naudoja valdomas raketas. Jos leidžia atakuoti iš didesnio atstumo ir sumažina riziką pilotui. Tačiau smogiamųjų dronų ekonomika pakeitė šią logiką.
Jei taikinys kainuoja palyginti nedaug, o jam numušti reikia raketos, kurios kaina gali būti daug kartų didesnė, ilgalaikėje kampanijoje atsiranda nepalankus kainos santykis. Patrankos šaudmenys pigesni, tačiau pilotui reikia priartėti gerokai arčiau ir tiksliai įvertinti drono greitį, kryptį bei galimo sprogimo pavojų.
Reaktyviniai „Geran“ tipo dronai problemą dar padidina. Jie gali judėti šimtais kilometrų per valandą, todėl mobiliosioms kulkosvaidžių grupėms juos pataikyti daug sunkiau nei lėtesnį propelerinį „Shahed“.
TechNaujienos.lt jau rašė, kad reaktyvinių dronų dalis Rusijos atakose sparčiai auga. Tai verčia Ukrainą ieškoti naujų, pigesnių perėmimo būdų.
Oro gynyba tampa daugiasluoksnė
Vienas svarbiausių pokyčių Ukrainos oro gynyboje – vis daugiau taikinių paskirstoma skirtingoms sistemoms. Balistinėms raketoms reikalingos tokios sistemos kaip „Patriot“, sparnuotosioms raketoms gali būti naudojami vidutinio nuotolio kompleksai, o dronams – perėmimo dronai, mobiliosios grupės, automatizuotos patrankos ir naikintuvai.
Tokia struktūra leidžia taupyti brangiausias raketas sunkiausiems taikiniams. MiG-29 patrankos panaudojimas yra viena tos pačios logikos dalių: jei pilotas gali saugiai priartėti, lėktuvo 30 mm patranka tampa gerokai pigesne priemone už oras–oras raketą.
Vis dėlto toks metodas turi ribas. Naikintuvas turi pakilti, pasiekti droną ir veikti erdvėje, kurioje gali būti ir kitų oro grėsmių. Be to, sprogstamoji drono galvutė reiškia, kad šaudymas iš labai mažo atstumo nėra be rizikos.
Būtent todėl vieno universalaus sprendimo prieš reaktyvinius dronus greičiausiai nebus. Ukrainos patirtis rodo, kad efektyviausia sistema bus sudaryta iš kelių sluoksnių – nuo pigių automatinių kulkosvaidžių iki naikintuvų ir brangių priešlėktuvinių raketų.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
Ukraina smogė Rusijai į skaudžiausią vietą – skelbia paralyžiavusi daugiau nei pusę naftos perdirbimo pajėgumų
2Maskva skelbia apie 650 dronų bangą – liepsnojo vienas svarbiausių regiono degalų mazgų
3DI elektros apetitas tampa milžiniškas – „Google“ ruošia daugiau nei 1 mlrd. dolerių branduolinės energijos sandorį
4„Incognito“ režimas nepadaro jūsų nematomais – štai kas vis tiek gali matyti, kur naršote
5SBU dronai už 500 km smogė Rusijos aerodromui – skelbia sunaikinę Su-35 ir Su-34
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.