Tikėtina, kad XX a. švietimo, mitybos ir sanitarinių sąlygų pažanga turėjo lemiamos įtakos žmogaus pažintinių, motorinių, psichologinių ir jutiminių gebėjimų tobulėjimui. Mokslininkai teigia, kad su kiekviena karta žmonių darbingumas – auga. Ar to galime tikėtis ir toliau?
Ištyrė Anglijos senjorus
Kolumbijos universiteto Amžėjimo centro (JAV) mokslininkai neseniai paskelbtame tyrime pranešė, kad, lyginant su ankstesnėmis kartomis, Anglijoje pastebimai pagerėjo bendra vyresnio amžiaus žmonių sveikata.
Mokslininkai, užuot sutelkę dėmesį tik į ligos buvimą ar nebuvimą, pasirinko naują metodą. Jie siekė įvertinti žmonių funkcinių gebėjimų, įskaitant pažintinius, judėjimo, psichologinius ir jutiminius, tendencijas.
Jų tyrimo rezultatai atskleidė, kad šiuolaikiniai vyresnio amžiaus suaugusieji pasižymi geresnėmis fizinėmis ir psichikos funkcijomis nei ankstesnių kartų to paties amžiaus jų bendraamžiai.
Panašios tendencijos ir Kinijoje
„Pavyzdžiui, 1950 metais gimusio 68-erių amžiaus žmogaus darbingumas panašus į prieš dešimtmetį gimusio 62-ejų žmogaus darbingumą. O 1940 m. gimusiųjų darbingumas buvo geresnis nei 1930 ar 1920 m. gimusiųjų. Jei būtume palyginę 1950 m. gimusį žmogų su 1920 m. gimusiu žmogumi, greičiausiai būtume pastebėję dar didesnį pagerėjimą”, – sakė tyrimo autorius Johnas Beardas.
J. Beardas su kolegomis atliko panašią analizę Kinijos sveikatos ir pensinio amžiaus ilgalaikio tyrimo (CHARLS) metu.
Jie nustatė panašias tendencijas, nors Kinijos analizę ribojo daug trumpesnis stebėjimo laikotarpis, lyginant su Anglijos.
Dėl ateities – neaišku
J. Beardas teigia, kad XX amžiuje vykusi švietimo, mitybos ir sanitarinių sąlygų pažanga greičiausiai turėjo lemiamos įtakos pagerėjusiems žmonių gebėjimams ir sveikatai.
Taip pat tikėtina, kad prie to prisidėjo ir medicinos pažanga. Pavyzdžiui, sąnarių protezavimo ir geresnis lėtinių ligų gydymo galimybės.
„Neaišku, ar ir toliau matysime tokius pačius žmonių sveikatos ir gebėjimų gerėjimus. Tokie pokyčiai, kaip didėjantis nutukimo paplitimas, gali net pakeisti šias tendencijas. Be to, tikėtina, kad labiau privilegijuotų grupių padėtis pagerės labiau nei kitų.
Tačiau apskritai galime manyti, kad dabar daugeliui žmonių 70 metų iš tikrųjų gali būti nauji 60 metų“, – sakė J. Beardas.
Tuo tarpu Ilinojaus universiteto (JAV) mokslininkas Jay’us Olshanksy’is teigė, kad šis tyrimas patvirtina, kad žmogaus prigimtiniai gebėjimai iš esmės yra modifikuojami. Tad, jo teigimuu, medicinos mokslas teikia vilčių ateičiai.
