26-41 m. amžiaus žmonės trečdalį savaitės praleidžia sėdėdami: kyla rimti pavojai – kokie?

Naujas tyrimas rodo, kad tūkstantmečio kartos žmonių sėdimas gyvenimo būdas pagreitina jų biologinius laikrodžius.

Tyrimas atskleidė, kad 26-41 metų amžiaus žmonės dabar daugiau nei 60 valandų per savaitę praleidžia sėdėdami – ilgai važinėdami į darbą, dirbdami kompiuteriu ir vakarus praleisdami žiūrėdami srautines transliacijas ar naršydami socialiniuose tinkluose.

Tyrėjai įspėja, kad dėl ilgo sėdėjimo gali padidėti širdies ligų ir kitų su amžiumi susijusių sveikatos sutrikimų rizika daug anksčiau, nei manyta anksčiau.

Kaip vyko tyrimas?

Šią nerimą keliančią išvadą atskleidė Kolorado Boulderio universiteto ir Kalifornijos Riversaido universiteto mokslininkai, atlikę tyrimus.

Tyrimo metu buvo ištirta daugiau kaip 1 000 buvusių ar esamų Kolorado valstijos gyventojų, įskaitant 730 dvynių, todėl tai buvo vienas pirmųjų išsamių tyrimų, kaip ilgas sėdėjimas veikia pagrindinius jaunų suaugusiųjų sveikatos rodiklius.

Tyrimo rezultatai paneigia tarp jaunų suaugusiųjų paplitusią prielaidą, kad iki vidutinio amžiaus nereikia rūpintis savo gyvenimo būdo pasirinkimų poveikiu sveikatai.

„Jauni suaugusieji linkę manyti, kad jie yra atsparūs senėjimo poveikiui. Jie mano, kad mano medžiagų apykaita yra puiki, todėl man nereikia nerimauti, kol man sukaks 50 ar 60 metų. Tačiau labai svarbu, ką darote šiuo kritiniu gyvenimo laikotarpiu.“ – sako pagrindinis tyrėjas Ryanas Bruellmanas.

Tyrime dalyvavo žmonės, kurių amžiaus vidurkis – 33 metai. Vidutiniškai šie asmenys nurodė kasdien sėdintys beveik devynias valandas, o kai kurie dalyviai – iki 16 valandų.

Jie vidutiniškai per savaitę vidutiniškai praleisdavo nuo 80 iki 160 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo ir mažiau nei 135 minutes intensyvaus fizinio aktyvumo – šie skaičiai, tyrėjų nuomone, dėl aktyvaus gyvenimo būdo Kolorado valstijoje iš tikrųjų yra geresni nei šalies vidurkiai.

Tyrimo metu buvo matuojami du pagrindiniai širdies ir kraujagyslių bei medžiagų apykaitos sveikatos rodikliai: kūno masės indeksas (KMI) ir bendrojo cholesterolio ir didelio tankio lipoproteinų cholesterolio santykis (TC/HDL), dar vadinamas širdies rizikos santykiu.

Šie matavimai suteikia svarbios informacijos apie širdies sveikatą ir medžiagų apykaitos funkciją, o didesni skaičiai paprastai rodo didesnę riziką sveikatai.

Tyrimo rezultatai buvo stulbinantys: ilgiau sėdinčių asmenų TC/HDL santykis ir KMI buvo didesni, net jei jie laikėsi minimalių rekomenduojamų fizinio aktyvumo rekomendacijų, t. y. apie 20 minučių per dieną vidutiniškai mankštinosi.

Paprasčiau tariant, kuo daugiau žmogus sėdėjo, tuo „senesnis“ atrodė jo kūnas pagal šiuos sveikatos rodiklius.

Gali padėti intensyvi fizinė veikla

Tačiau tyrimo metu buvo nustatytas vienas galimas ilgo sėdėjimo poveikio saugiklis – intensyvi fizinė veikla.

Dalyvių, kurie kasdien 30 minučių intensyviai sportuodavo, pavyzdžiui, bėgiodavo arba intensyviai važinėdavo dviračiu, sveikatos rodikliai buvo panašūs į penkeriais ar dešimčia metų jaunesnių žmonių, kurie tiek pat laiko sėdėjo, bet intensyviai nesportavo, sveikatos rodiklius.

Tačiau net ir tokia intensyvi veikla negalėjo visiškai neutralizuoti neigiamo ilgo sėdėjimo poveikio.

Tyrime dalyvavę dvyniai pasirodė ypač vertingi siekiant suprasti šiuos ryšius. Kadangi identiški dvyniai turi 100 proc. bendrų genų, dvynių, kurių aktyvumo lygis skiriasi, palyginimas leido tyrėjams išskirti konkretų gyvenimo būdo pasirinkimo poveikį sveikatai.

Tirdami dvynius, kurių sėdėjimo ir fizinio aktyvumo įpročiai skiriasi, tyrėjai nustatė, kad sėdėjimo laiko pakeitimas fiziniu aktyvumu yra naudingesnis cholesterolio kiekiui, nei paprasčiausias fizinio aktyvumo pridėjimas prie dienos, praleidžiamos sėdint.

„Mūsų tyrimas rodo, kad norint sumažinti ankstyvo senėjimo riziką ankstyvoje brandos stadijoje, reikia mažiau sėdėti visą dieną, intensyviau sportuoti arba derinti abu šiuos veiksnius.“ – sako vyresnioji tyrimo autorė profesorė Chandra Reynolds.

Kas yra „intensyvi“ fizinė veikla?

Veikla, kuri iš tiesų priverčia širdį plakti – bėgimas, greitas važiavimas dviračiu, didelio intensyvumo intervalinė treniruotė arba intensyvus plaukimas.

Ši veikla paprastai reikalauja daugiau pastangų nei vidutinio intensyvumo pratimai, pavyzdžiui, greitas ėjimas ar įprastas važinėjimas dviračiu.

Tyrimo rezultatai yra labai svarbus perspėjimas jauniems suaugusiesiems ir rodo, kad dabartines fizinio aktyvumo gaires gali tekti peržiūrėti, atsižvelgiant į mūsų vis labiau sėdimą gyvenimo būdą.

Kaip pataria Reynolds, „dabar pats laikas formuoti įpročius, kurie ilgainiui bus naudingi sveikatai“.