Europa pasiekė elektromobilių lūžio tašką: prie 200 mlrd. eurų investicijų prisideda ir Lietuva

Europa į elektromobilių sektorių jau investavo beveik 200 mlrd. eurų, didžiausią kapitalo dalį nukreipdama į baterijų gamybą, transporto priemonių surinkimą bei viešojo įkrovimo infrastruktūrą. Tokiomis investicijomis regionas siekia agresyviai mažinti priklausomybę nuo Kinijos dominavimo pasaulinėje rinkoje, rodo nauja transporto tyrimų organizacijos „New AutoMotive“ ir Europos prekybos asociacijos „E-Mobility Europe“ analizė.

Didžiausios investicijos – baterijoms ir gamyklų pertvarkymui

Minėtų bendrovių paskelbtoje analizėje „Built in Europe: Mapping the EC Economy“ išskiriama, kad didžioji dalis investicijų Europoje – 109 mlrd. eurų, yra nukreiptos į baterijų tiekimo grandinę: nuo žaliavų perdirbimo iki gamyklų statybos. Dar daugiau nei 60 mlrd. eurų investuota į elektromobilių gamybą, o viešojo įkrovimo infrastruktūros plėtrai Europoje jau galėjo būti skirta nuo 23 iki 46 mlrd. eurų.

Pasak tyrimą atlikusių analitikų, šie skaičiai rodo, kad Europa šiuo metu išgyvena vieną didžiausių automobilių pramonės transformacijų per kelis dešimtmečius. Didelė dalis investicijų nukreipiama ne į visiškai naujas gamyklas, o į senų vidaus degimo variklių gamybos linijų pertvarkymą elektromobiliams.

Didžiausia investicijų koncentracija šiuo metu formuojasi Vokietijoje, kur elektromobilių ir baterijų sektoriuje aktyviai investuoja tokios bendrovės kaip „Volkswagen“, BMW, „Mercedes-Benz“, „Tesla“ bei CATL. Sparčiai auga ir Prancūzijos bei Ispanijos vaidmuo – čia kuriami nauji baterijų gamybos centrai ir elektromobilių surinkimo gamyklos.

Ataskaitos autoriai taip pat pažymi, kad Europoje jau veikia daugiau nei milijonas viešų elektromobilių įkrovimo taškų, o greitojo įkrovimo tinklas regione toliau sparčiai plečiasi.

Europa bando pasivyti Kiniją

Remiantis pateikta medžiaga matyti, kad elektromobilių sektorius Europoje jau tampa ne tik klimato politikos, bet ir ekonominio saugumo klausimu. Didelė dalis pasaulinės baterijų gamybos vis dar vyksta Kinijoje – ten šiuo metu pagaminama daugiau nei 80 proc. pasaulio baterijų, todėl Europa skuba kurti vietinę gamybos ir tiekimo grandinę.

Visgi analitikai įspėja, kad pagrindinis pavojus šiam sektoriui šiuo metu nėra technologijos ar investicijų trūkumas. Daugiausia nerimo kelia galimi Europos Sąjungos politikos pokyčiai, kurie galėtų sulėtinti elektromobilių plėtrą ir paskatinti investicijų perkėlimą į kitus regionus.

Europos elektromobilių lenktynėse minima ir Lietuva

Nors didžiausios investicijos stebimos Vokietijoje, Prancūzijoje ar Ispanijoje, elektromobilių infrastruktūros žemėlapyje minima ir Lietuva.

Ataskaitoje tarp Europos įkrovimo technologijų bendrovių išskiriama Kaune veikianti „Elinta Charge“, kuri specializuojasi elektromobilių įkrovimo sprendimuose. Dokumente pažymima, kad bendrovė yra investavusi apie 7 mln. eurų. Tai rodo, kad Lietuva pamažu tampa platesnės Europos elektromobilių infrastruktūros grandinės dalimi, ypač įkrovimo technologijų ir energetikos sprendimų srityje.

Tuo tarpu Lietuvos energetikos agentūros duomenys patvirtina, kad elektromobiliai Lietuvoje užima vis didesnę naujų automobilių rinkos dalį. Šių metų pradžioje jie sudarė daugiau nei 10 proc. visų lengvųjų automobilių įsigijimų, o tarp naujų transporto priemonių jų dalis priartėjo prie 20 proc.

Be to, ir Lietuvoje pasiektas svarbus lūžis – elektromobilių skaičius šalies parke jau viršijo 50 tūkst., o metinis augimas siekė beveik 56 proc. Vien per balandį Lietuvoje įregistruota beveik 2,4 tūkst. elektromobilių – tai rekordinis mėnesio rezultatas ir beveik 80 proc. daugiau nei prieš metus.

Naujas transporto etapas

Visa tai rodo, kad elektromobilių transformacija Europoje jau seniai nebėra tik ateities planas. Milijardinės investicijos ir sparčiai auganti rinka leidžia manyti, kad artimiausiais metais elektromobiliai vis labiau taps ne nišiniu pasirinkimu, o naujuoju Europos transporto standartu.

Tokios investicijos gali tiesiogiai paveikti ir vairuotojus Europoje. Didėjanti konkurencija tarp gamintojų bei sparčiai plečiama infrastruktūra ilgainiui gali reikšti platesnį elektromobilių pasirinkimą, daugiau greitojo įkrovimo vietų ir mažėjantį kainų spaudimą rinkoje.