Lietuvoje infliacija pasiekė 6,1 proc.: kas labiausiai brangino gyvenimą ir kodėl atotrūkis nuo euro zonos toks didelis?

Sekite TechNaujienos Google

Lietuvoje metinė infliacija rugsėjį pasiekė 6,1 proc. ir gerokai viršijo euro zonos 3,8 proc. rodiklį. Spalio 16 d. paskelbtais galutiniais Eurostato duomenimis, Lietuvoje kainos per metus kilo antru sparčiausiu tempu Europos Sąjungoje – labiau brango tik Rumunijoje.

Kainų atotrūkį spalio 13 d. paaiškino Lietuvos banko ekonomistas Tomas Reichenbachas. Jis pabrėžė, kad vien skirtingi infliacijos rodikliai neleidžia spręsti, ar Europos Centrinio Banko pinigų politika Lietuvai yra per švelni, ar per griežta. Bendros euro zonos palūkanos nustatomos pagal visos valiutos sąjungos kainų perspektyvas.

Svarbi statistinė detalė: 6,1 proc. yra metinė infliacija, rodanti 2026 m. rugsėjo ir 2025 m. rugsėjo kainų palyginimą. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, vidutinė metinė infliacija pagal suderintą indeksą rugsėjį siekė 4,5 proc. Šie du rodikliai matuoja skirtingus laikotarpius ir neturėtų būti painiojami.

Labiausiai veikė kuras, šildymas ir paslaugos

Valstybės duomenų agentūra nurodo, kad metinės infliacijos didėjimui reikšmingai prisidėjo benzino, šilumos energijos, dyzelino, automobilių priežiūros bei remonto ir medienos kuro kainų kilimas. Brango ir viešojo maitinimo paslaugos, elektra, cigaretės bei kai kurie vaistiniai preparatai. Tačiau ne visos prekės kilo: pigesni buvo kai kurie mėsos gaminiai, naudoti automobiliai ir dalis pieno produktų.

Naujausi straipsniai

3 min. skaitymo • prieš 1 val

Po vandeniu rastas žiedas su Aleksandrijos švyturio atvaizdu: archeologai aptiko vienintelį žinomą tokį radinį

3 min. skaitymo • prieš 1 val

Lietuva iki lapkričio vidurio stiprina Kaliningrado sienos apsaugą: kariuomenė toliau padės pasieniečiams

3 min. skaitymo • prieš 1 val

Zelenskis: „Starshield“ ryšio ribojimai gali būti JAV valdžios siunčiamas signalas Ukrainai

Visi naujausi straipsniai →

Kainų pokyčių pasiskirstymas paaiškina, kodėl skirtingi namų ūkiai infliaciją junta nevienodai. Automobiliu kasdien į darbą važiuojančio žmogaus biudžetui reikšmingesnės degalų kainos, o individualų būstą šildančiai šeimai – kuro ar šilumos energijos išlaidos. Bendras vartotojų kainų indeksas yra statistinis vidurkis, apskaičiuojamas pagal vartojimo išlaidų struktūrą.

Rugsėjo ekonomikos apžvalgoje Lietuvos bankas taip pat pažymėjo, kad energijos kainas didino dėl karo Artimuosiuose Rytuose pabrangę ištekliai, šildymui taikytų mokesčių lengvatų pokyčiai ir medienos kuro paklausa po šaltesnio šildymo sezono. Ekonomistai prognozavo, kad šiemet vidutinė metinė infliacija sieks 5,1 proc.

Kodėl ECB vien Lietuvai palūkanų nepakeis?

Europos Centrinio Banko kainų stabilumo tikslas – 2 proc. infliacija visoje euro zonoje vidutiniu laikotarpiu. Jis nereiškia, kad kiekvienoje iš valstybių kainos vienodu metu turi augti identišku tempu. Kainų pokyčius atskirose šalyse skirtingai veikia energijos vartojimas, mokesčiai, atlyginimai ir paslaugų sektoriaus sąnaudos.

Lietuvos banko vertinimu, mažai ir atvirai ekonomikai svarbus ne vien vidaus kainų tempas, bet ir prekybos partnerių padėtis. Daug Lietuvos įmonių eksportuoja į euro zoną, tad palūkanų politikos pasekmės jas pasiekia ir per užsienio rinkų paklausą bei investicijas.

Greitesnė Lietuvos infliacija savaime neparodo, kad lietuvių perkamoji galia kiekvienu atveju mažėja tokiu pačiu tempu. Tam būtina lyginti kainų raidą su realiųjų atlyginimų ir kitų pajamų pokyčiais. Vis dėlto 2,3 procentinio punkto skirtumas nuo euro zonos vidurkio yra aiškus signalas, kad dalis kainų spaudimo Lietuvoje šiuo metu stipresnė.

Pagal Lietuvos banko rugsėjo prognozę, 2027 m. vidutinė metinė infliacija Lietuvoje turėtų mažėti iki 3,1 proc., 2028 m. – iki 2,6 proc. Tai centrinio banko prognozė, priklausanti nuo energijos rinkų, mokesčių ir ekonomikos raidos, o ne jau įvykęs kainų sumažėjimas.