Pasaulyje išmetamo metano kiekis didėja sparčiau nei bet kada anksčiau

Nauji tyrimai atskleidė, kad per pastaruosius du dešimtmečius pasaulyje išmetamo metano kiekis padidėjo 20 proc., o pastaraisiais metais jis didėja vis sparčiau, todėl klimato kaitos švelninimo pastangos tampa rimtu iššūkiu.

Remiantis naujausiais Pasaulinio anglies dioksido projekto (angl. Global Carbon Project) duomenimis, Žemės atmosferoje grėsmingai sparčiai kaupiasi metanas – stiprios šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Nepaisant pasaulinių pastangų mažinti išmetamų teršalų kiekį, metano kiekis pasiekė aukščiausią tašką per mažiausiai 800 000 metų, todėl pasaulis gali atšilti gerokai daugiau, nei numatyta Paryžiaus susitarime.

Kodėl tai svarbu?

Metanas yra trumpaamžės, bet labai stiprios šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurios per pirmuosius 20 metų po išmetimo atmosferą šildo beveik 90 kartų greičiau nei anglies dioksidas.

Spartus metano išmetimo mažinimas laikomas itin svarbiu veiksniu siekiant apriboti artimiausio laikotarpio pasaulinį atšilimą ir su juo susijusį poveikį, pavyzdžiui, ekstremalius orų reiškinius ir jūros lygio kilimą.

Spartėjanti metano problema

Nauji tyrimai, paskelbti žurnaluose „Environmental Research Letters“ ir „Earth System Science Data“, rodo nerimą keliantį pasaulinių metano tendencijų vaizdą:

• Šiuo metu metano koncentracija atmosferoje yra 2,6 karto didesnė nei prieš industrializaciją.
• Per pastaruosius du dešimtmečius bendras metano kiekis per metus padidėjo 61 mln. tonų (20 %).
• 2020 m. atmosferoje susikaupė 42 mln. tonų metano – dvigubai daugiau nei vidutiniškai per metus 2010-aisiais.

Robas Džeksonas, Pasaulinio anglies dioksido projekto pirmininkas ir pagrindinis vieno iš tyrimų autorius, pabrėžia, kad padėtis yra neatidėliotina:

„Šiuo metu Pasaulinio metano įsipareigojimo tikslai atrodo tokie pat tolimi kaip dykumos oazė. Visi tikimės, kad jie nėra miražas.“

Didėjančio išmetamųjų teršalų kiekio šaltiniai

Tyrime nustatyti keli pagrindiniai sektoriai, lemiantys metano išmetimo didėjimą:

1. Anglies kasyba
2. Naftos ir dujų gavyba ir naudojimas
3. Galvijų ir avių auginimas
4. Maisto ir organinių atliekų skaidymas sąvartynuose

Marielle Saunois iš Paryžiaus-Saclay universiteto Prancūzijoje, pagrindinė Žemės sistemos mokslo duomenų dokumento autorė, atkreipia dėmesį į regioninius skirtumus:

„Tik Europos Sąjungoje ir galbūt Australijoje per pastaruosius du dešimtmečius dėl žmogaus veiklos išmetamo metano kiekis sumažėjo. Didžiausias regioninis padidėjimas buvo Kinijoje ir Pietryčių Azijoje.“

2020 m. žmogaus veikla sudarė beveik 400 mln. tonų, arba 65 proc. viso pasaulyje išmetamo metano kiekio. Žemės ūkis ir atliekos išmetė apie dvi tonas metano kiekvienai iškastinio kuro pramonės tonai.

Žmogaus įtaka gamtiniams šaltiniams

Naujausiame metano biudžete reikšmingai atnaujinta informacija – bandymas kiekybiškai įvertinti žmogaus įtaką išmetimams iš šaltinių, kurie anksčiau buvo laikomi visiškai natūraliais, pavyzdžiui, šlapžemių ir vandens kelių.

Pavyzdžiui, apskaičiuota, kad žmonių įrengtuose rezervuaruose dėl skylančių panirusių organinių medžiagų per metus išsiskiria apie 30 mln. tonų metano.

„Už užtvankų esančiuose rezervuaruose išmetami teršalai yra toks pat tiesioginis žmogaus šaltinis, kaip ir karvės ar naftos ir dujų telkinio išmetamas metanas.“ – aiškina Džeksonas.

Tyrėjai apskaičiavo, kad maždaug trečdalį pastaraisiais metais į šlapžemes ir gėluosius vandenis išmetamo metano kiekio lėmė žmogaus sukelti veiksniai, įskaitant rezervuarus ir dėl trąšų nuotėkio, nuotekų, žemės naudojimo pokyčių ir kylančios temperatūros padidėjusį išmetamų teršalų kiekį.

Iššūkiai ir pasekmės

Dabartinė metano išmetimo trajektorija atitinka ekstremaliausius klimato mokslininkų naudojamus scenarijus, dėl kurių iki šio šimtmečio pabaigos pasaulinis atšilimas gali viršyti 3 laipsnius pagal Celsijų. Toks atšilimas turėtų katastrofiškų pasekmių ekosistemoms, žmonių visuomenėms ir ekonomikai visame pasaulyje.

COVID-19 pandemijos poveikis metano kiekiui dar labiau apsunkina šios problemos supratimą ir sprendimą. 2020 m. sustabdžius veiklą, sumažėjo azoto oksidų (NOx), kurie paprastai neleidžia daliai metano kauptis atmosferoje, išmetimas. Šis laikinas NOx taršos sumažėjimas lėmė maždaug pusę tais metais atmosferoje padidėjusios metano koncentracijos.

„Vis dar bandome suprasti visą COVID blokavimo poveikį pasauliniam metano biudžetui, – sakė Džeksonas. „COVID pakeitė beveik viską – pradedant iškastinio kuro naudojimu ir baigiant kitų dujų išmetimu, kuris keičia metano gyvavimo trukmę atmosferoje.“

Žvelgiant į ateitį: reikia imtis skubių veiksmų

Tyrimai pabrėžia, kad būtina nedelsiant imtis ilgalaikių veiksmų siekiant sumažinti metano išmetimą visuose sektoriuose. Nors daugiau nei 150 valstybių pagal Pasaulinį metano įsipareigojimą įsipareigojo per šį dešimtmetį 30 proc. sumažinti metano išmetimą, dabartinės tendencijos rodo, kad šį tikslą gali būti sudėtinga pasiekti be ryžtingų veiksmų.

Galimi sprendimai:

• Metano nuotėkių naftos ir dujų infrastruktūroje aptikimo ir remonto gerinimas.
• Geresnės atliekų tvarkymo praktikos diegimas siekiant sumažinti sąvartynų išmetamų teršalų kiekį.
• Žemės ūkio metodų kūrimas, siekiant sumažinti iš gyvulių ir ryžių laukų išmetamų teršalų kiekį.
• Natūralių šlapžemių apsauga ir atkūrimas, siekiant padidinti jų gebėjimą sugerti metaną.

Pasauliui susiduriant su vis stiprėjančiu klimato poveikiu, dar niekada nebuvo taip aišku, kaip dabar, kad būtina skubiai spręsti metano išmetimo problemą. Kad būtų galima siekti pažangos, reikia koordinuotų pasaulinių veiksmų, novatoriškų technologijų ir įsipareigojimo pertvarkyti daug teršalų išmetančias pramonės šakas.