Po to, kai „Google“ paskelbė naujausią savo aplinkosaugos ataskaitą, kurioje atskleidė, kad dėl dirbtinio intelekto per pastaruosius penkerius metus beveik 50 proc. padidėjo anglies dioksido išmetimas, vėl imta nagrinėti, ar dirbtiniam intelektui reikia daug energijos.
Tokių dirbtinio intelekto technologijų, kaip „Google“ pokalbių robotas „Gemini‘, elektros energijos poreikis yra toks didelis, kad kyla pavojus, jog gali kilti grėsmė technologijų milžinės švarios energijos tikslams, kuriuos ji nustatė kovai su klimato kaita.
Prieš trejus metus „Google“ užsibrėžė tikslą iki 2030 m. pasiekti grynąjį nulinį anglies dioksido išmetimą, t. y. į atmosferą neišmesti daugiau kenksmingų dujų, nei jų pašalina.
Tačiau nauji duomenys rodo, kad nuo 2019 m. „Google“ išmetamų teršalų kiekis ne sumažėjo, o padidėjo 48 proc.
„Google“ tikslai labai plataus užmojo
Antradienį paskelbtoje metinėje tvarumo ataskaitoje „Google“ savo 2030 m. tikslą apibūdino kaip „itin plataus užmojo“ ir pridūrė, kad dėl dirbtinio intelekto „nebus lengva“ jį pasiekti.
„Mūsų požiūris ir toliau keisis, ir mums reikės įveikti didelį neapibrėžtumą, įskaitant neapibrėžtumą, susijusį su būsimu dirbtinio intelekto poveikiu aplinkai, kuris yra sudėtingas ir sunkiai prognozuojamas”, – teigiama ataskaitoje. „Be to, kai kurių pagrindinių pasaulinių iššūkių sprendimų šiuo metu nėra ir jie labai priklausys nuo platesnio masto perėjimo prie švarios energijos.“
Kadangi šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama dirbtinio intelekto produktų kūrimui ir vystymui, „Google“ išmetamų teršalų kiekis iš tikrųjų dar labiau padidės ir tik tada bus pasiektas užsibrėžtas tikslas, teigė kompanija. Panašu, kad tai yra platesnės pramonės tendencijos, kai kitos technologijų įmonės įspėja apie didžiulį dirbtinio intelekto energijos poreikį, dalis.
Naujoms „ChatGPT“ versijoms prireiks energijos revoliucijos
Šių metų pradžioje „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas įspėjo, kad būsimoms „ChatGPT“ versijoms prireiks ne ko kito, kaip energijos revoliucijos, kad būtų galima palaikyti šią technologiją.
Sausio mėn. kalbėdamas Pasaulio ekonomikos forumo metiniame susitikime Davose, dirbtinio intelekto vadovas teigė, kad pažangai pasiekti reikės didelės branduolinės sintezės pažangos, kuri iki šiol buvo nepasiekiama.
„Be proveržio niekaip nepavyks to pasiekti – tai mus motyvuoja daugiau investuoti“, – sakė jis, turėdamas omenyje beveik neribotą branduolių sintezės energijos potencialą, kuris imituoja natūralias reakcijas, vykstančias Saulėje, kad būtų gaunama tai, ką kai kurie mokslininkai vadina švarios energijos „šventuoju Graliu“.
Altmanas asmeniškai jau investavo beveik 400 mln. JAV dolerių į JAV įsikūrusią branduolių sintezės įmonę „Helion Energy“, tikėdamasis, kad iki 2028 m. ji galės pradėti gaminti elektros energiją komerciniu mastu. Kiti šios pramonės atstovai baiminasi, kad tai gali būti padaryta dar po kelių dešimtmečių.
„Microsoft“ taip pat nemažai investavo į „Helion Energy“ ir praėjusiais metais tapo pirmąja bendrove pasaulyje, sudariusia branduolinės sintezės energijos pirkimo sutartį, kad galėtų naudoti savo dirbtinio intelekto planus.
Naujausioje „Google“ aplinkosaugos ataskaitoje branduolinė sintezė konkrečiai neminima, tačiau joje minimos „naujos technologijos“, kurios galėtų padėti įgyvendinti klimato tikslus.
Ataskaitoje teigiama, kad dirbtinis intelektas, tapęs pagrindiniu technologijų pramonės objektu, gali netgi paskatinti vėl sutelkti dėmesį į švarios energijos sprendimus, o pažangūs modeliai netgi gali padėti pasiekti proveržį atsinaujinančiosios ir švarios energijos technologijų srityje.
Ataskaitoje teigiama, kad „dirbtinis intelektas yra labai perspektyvus klimato kaitos veiksmų skatintojas“. „Iki 2030 m. dirbtinis intelektas gali padėti sumažinti 5-10 proc. pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo… Savo produktais siekiame padėti asmenims, miestams ir kitiems partneriams iki 2030 m. bendrai sumažinti 1 gigatoną anglies dioksido ekvivalento išmetamųjų teršalų per metus ir toliau kursime technologijas, padedančias bendruomenėms prisitaikyti prie klimato kaitos padarinių.“