Senovės karalius medžiojo liūtus specialiai surengtose arenose – jo rūmuose rasti stulbinantys vaizdai

Sekite TechNaujienos Google

Senovės Asirijos karalius Ašurbanipalas buvo vaizduojamas medžiojantis liūtus tokiu įspūdingu būdu, kad scenos iki šiol traukia muziejų lankytojus. Ninevijos rūmuose išliko akmeniniai reljefai, kuriuose matyti iš narvų paleidžiami liūtai, vežimai, lankininkai ir ginkluoti palydovai.

Kaip nurodoma Britų muziejaus Ašurbanipalo rūmų reljefų kataloge, Britų muziejuje saugomas reljefas datuojamas maždaug 645–635 metais prieš mūsų erą. Jame karalius, stovėdamas kovos vežime, šaudo į liūtus. Kareiviai su ietimis dalyvauja medžioklėje, o skydais ginkluoti vyrai sudaro aptvarą, kad gyvūnai neištrūktų.

Ši scena gerokai skiriasi nuo medžioklės atviroje laukinėje gamtoje. Reljefuose matomas kruopščiai kontroliuojamas renginys, kuriame karaliaus drąsa buvo demonstruojama jo pavaldiniams ir svečiams. Toks vaizdas buvo susijęs su valdovo autoritetu.

Ninevijos rūmai buvo ne tik valdovo gyvenamoji vieta, bet ir politinės galios demonstravimo erdvė. Akmeniniai reljefai juose kūrė tam tikrą pasakojimą apie karaliaus stiprybę ir sugebėjimą nugalėti pavojų. Liūtų medžioklė dėl to buvo patraukli tema: ji leido vaizduoti valdovą kaip drąsų ir kontroliuojantį galingas jėgas.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 1 val

Prieš 4 500 metų žmonės žaidė stalo žaidimą – jo taisykles pavyko iššifruoti tik XX amžiuje

4 min. skaitymo • prieš 2 val

Prieš beveik 4 000 metų pirkėjas įsiuto dėl prastos prekės – jo skundas išliko iki šių dienų

5 min. skaitymo • prieš 2 val

Senovės Egipte masiškai mumifikuodavo gyvūnus – tyrėjai atskleidė šiurpią šio papročio pusę

Visi naujausi straipsniai →

Britų muziejaus saugomuose fragmentuose matyti keli skirtingi medžioklės epizodai. Vienur liūtai lekia prie kovos vežimo, kitur juos stabdo kareiviai su ietimis. Taip pat pavaizduoti aptvarą sudarantys kariai ir specialiai paleidžiami žvėrys. Šios detalės rodo, kad dailininkai perteikė gerai organizuoto renginio idėją, o ne vien atsitiktinį susidūrimą laukinėje gamtoje.

Šių kūrinių meistrystė ypač pastebima vaizduojant gyvūnus. Reljefų autoriai gebėjo perteikti raumenų įtampą, judesį ir sužeistų liūtų kančią. Meniniu požiūriu tai vieni įspūdingiausių senovės Artimųjų Rytų vaizdų. Tačiau pats meninis realizmas neįrodo, kad kiekviena pavaizduota smulkmena buvo tiksliai tokia, kaip istoriniame įvykyje.

Liūtas karališkoje simbolikoje galėjo reikšti grėsmę tvarkai. Karaliaus pergalė prieš gyvūną rodė jo tariamą gebėjimą kontroliuoti pavojų ir išlaikyti valstybės galią. Tokia žinutė galėjo veikti tiek vietos elito atstovus, tiek rūmus lankančius užsienio pasiuntinius. Reljefai todėl buvo ir politinės komunikacijos priemonė.

Išlikę kūriniai leidžia tyrinėti senovės elitinių pramogų organizavimą, tačiau ne visą dalyvių patirtį. Mes nežinome, kiek žmonių stebėjo kiekvieną renginį, kaip buvo atrenkami gyvūnai arba kaip dažnai tokios medžioklės vykdavo. Šiuos klausimus būtina atskirti nuo to, ką tiesiogiai matome akmenyje.

Šiandien liūtų medžioklės scenos gali kelti pasipiktinimą dėl elgesio su gyvūnais, tačiau jų istorinis tyrimas suteikia daugiau nei vien pasakojimą apie brutalų paprotį. Jos atskleidžia meninės technikos aukštumas, politinę propagandą ir tai, kaip senovės valdovai kūrė savo įvaizdį. Tai ir yra pagrindinė priežastis, kodėl šie reljefai tebėra svarbūs muziejų rinkiniuose.

Reljefai buvo iškalti akmenyje ir išdėstyti rūmų erdvėse, kur galėjo formuoti lankytojų įspūdį apie valdovą. Toks komunikacijos būdas skiriasi nuo šiandieninės politinės reklamos technologijomis, bet jo tikslas iš dalies atpažįstamas: parodyti galią, drąsą ir kontrolę. Archeologams svarbu nagrinėti vaizdų išdėstymą, užrašus ir platesnį rūmų kontekstą. Tik taip galima suprasti, kodėl pasirinktas būtent toks siužetas ir ką jis reiškė to meto žiūrovams.

Karaliaus galia buvo demonstruojama viešai

Liūtas senovės Artimuosiuose Rytuose simbolizavo jėgą ir pavojų. Karaliaus pergalė prieš jį galėjo būti pateikiama kaip gebėjimo įveikti chaosą ženklas. Šios simbolinės prasmės padeda suprasti, kodėl rūmų dekoracijoms buvo pasirinktos tokios dramatiškos scenos.

Reljefų menininkai itin kruopščiai vaizdavo gyvūnų anatomiją ir judesius. Matyti sužeistų liūtų kūno padėtys, raumenys ir emocinį įspūdį kuriantys judesiai. Šiandien tokie kūriniai vertinami kaip vieni garsiausių Neoasirijos meno pavyzdžių.

Tačiau rūmų menas nėra neutrali įvykio fotografija. Jis sukurtas tam, kad pabrėžtų valdovo galią. Todėl muziejaus radiniai gali patvirtinti, kaip valdovas norėjo būti vaizduojamas, bet ne visada suteikia visą informaciją apie tikrąją medžioklių eigą ar dalyvių patirtį.

Reljefai – ir menas, ir propaganda

Britų muziejaus kataloge aprašytas ir narvą atveriantis žmogus, paleidžiantis liūtą į areną. Tai rodo, kad scenoje pavaizduotas procesas buvo organizuojamas. Vis dėlto kiekvienas meninis fragmentas yra platesnės rūmų dekoro programos dalis, todėl jį geriau nagrinėti kartu su kitais.

Šiandien tokios medžioklės būtų vertinamos visiškai kitaip nei senovėje. Tačiau archeologų tikslas – suprasti praeities visuomenės politinius ir religinius simbolius, o ne juos pateisinti. Išlikę reljefai leidžia pažinti ir rūmų propagandą, ir nepaprastą senovės meistrų techniką.

Viršelio vaizdas: Sanjar Alimov, CC BY-SA 4.0 (licencija); iliustracinė nuotrauka.