Senovės Egipte masiškai mumifikuodavo gyvūnus – tyrėjai atskleidė šiurpią šio papročio pusę

Sekite TechNaujienos Google

Senovės Egipto mumijos dažniausiai siejamos su faraonais, tačiau archeologai randa ir didžiulius kiekius mumifikuotų gyvūnų. Katės, paukščiai ir kitos rūšys buvo svarbūs religinėse praktikose. Kai kuriose šventyklose gyvūnai buvo specialiai auginami ritualiniams tikslams, o vėliau mumifikuojami ir laidojami katakombose.

Kaip nurodoma Metropoliteno meno muziejaus kataloge, Metropoliteno meno muziejaus aprašytas mumifikuotos katės objektas datuojamas nuo vėlyvojo Egipto laikotarpio iki ankstyvosios Romos epochos. Muziejus aiškina, kad senovės egiptiečiai dalį gyvūnų laikė tam tikrų dievų įsikūnijimais.

Ankstyvesnėse tradicijose ypatingą statusą galėjo turėti vienas išrinktas gyvūnas, laikytas konkrečios dievybės žemišku pavidalu. Ilgainiui kai kurių kultų praktika keitėsi: gyvūnų buvo auginama ir mumifikuojama daug daugiau.

Gyvūnų mumifikavimas Egipte buvo susijęs su įvairiais dievais ir šventyklomis. Katės dažnai siejamos su Bastete, bet kiti gyvūnai turėjo savitų simbolinių reikšmių. Todėl mokslininkai gyvūnų mumijas tiria pagal rūšį, vietą ir istorinį laikotarpį. Vien visus radinius vadinti vienu papročiu būtų netikslu, nes ritualinės tradicijos keitėsi per šimtmečius.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 24 minutės

Senovės karalius medžiojo liūtus specialiai surengtose arenose – jo rūmuose rasti stulbinantys vaizdai

4 min. skaitymo • prieš 44 minutės

Prieš 4 500 metų žmonės žaidė stalo žaidimą – jo taisykles pavyko iššifruoti tik XX amžiuje

4 min. skaitymo • prieš 1 val

Prieš beveik 4 000 metų pirkėjas įsiuto dėl prastos prekės – jo skundas išliko iki šių dienų

Visi naujausi straipsniai →

Kai kurie gyvūnai buvo laikomi ypatingais dievybės įsikūnijimais ir po mirties palaidoti su didelėmis apeigomis. Tačiau didelio masto aukojimo tradicijose gyvūnų galėjo būti auginama daugybė. Būtent šios skirtingos praktikos kartais painiojamos populiariuose pasakojimuose, kuriuose sudaromas įspūdis, kad visi egiptiečiai vienodai garbino kiekvieną katę.

Metropoliteno muziejuje saugomos gyvūnų mumijos ir joms skirtos dėžutės rodo, kad į šias aukas buvo investuojama daug darbo. Reikėjo paruošti audinius, prižiūrėti laidojimo vietas ir gaminti specialius atvaizdus. Tai buvo ne tik individualus religinis veiksmas, bet ir platesnių šventyklos praktikų dalis, susijusi su specializuotų amatininkų veikla.

Archeologai naudoja įvairius metodus bandydami nustatyti, kas išliko mumijų viduje. Išorinis apvyniojimas ne visada atspindi tikrą turinį, todėl vien pažvelgus į formą negalima daryti galutinės išvados. Mokslinės analizės gali padėti identifikuoti gyvūno rūšį ir būklę, tačiau ne kiekvienas radinys leidžia atkurti tikslias jo mirties aplinkybes.

Šiandien žvelgiant į milžinišką mumifikuotų gyvūnų skaičių, natūraliai kyla klausimų apie jų auginimą ir žūtį. Vis dėlto vien iš bendro radinių kiekio negalima apskaičiuoti, kiek gyvūnų buvo specialiai nužudyta, o kiek mirė kitomis aplinkybėmis. Tokiems teiginiams reikalingi atskiri konkrečių mumijų tyrimai ir kontekstas.

Gyvūnų mumijų radiniai atskleidžia religijos ir ekonomikos ryšį. Šventyklos turėjo organizuoti aukų paruošimą, saugojimą ir laidojimą, o tai reikalavo išteklių. Tokia materialioji kultūra leidžia pažinti senovės visuomenę gerokai plačiau nei vien faraonų kapų istorija. Tačiau aiškinant paprotį reikia gerbti šaltinių ribas ir nevirsti nepagrįstomis sensacijomis.

Mumifikavimo procesų tyrimai taip pat leidžia suprasti, kaip senovės žmonės organizavo šventyklų veiklą. Didelio masto ritualams reikėjo medžiagų ir darbo jėgos, o tai reiškė nuolatinį tiekimą ir specializaciją. Vis dėlto išlikusių gyvūnų mumijų skaičius negali būti tiesiogiai verčiamas konkrečiais senovinės prekybos ar šventyklų pajamų skaičiais. Tokiam ekonominiam vertinimui reikia kitų istorinių dokumentų, kurių ne visuomet turime.

Egipto gyvūnų mumijų tyrinėjimas taip pat padeda atskirti, kaip skirtingais laikotarpiais buvo suvokiamas žmogaus santykis su gyvūnais. Vieni gyvūnai turėjo ypatingą simbolinę reikšmę, kiti buvo siejami su konkrečiomis dievybėmis ir aukojimo tradicijomis. Tačiau šiandieninius moralinius vertinimus svarbu atskirti nuo istorikų užduoties tiksliai rekonstruoti praeitį. Tai leidžia išvengti sensacingų, bet nepatikrintų teiginių apie kiekvieno radinio kilmę.

Šimtai tūkstančių gyvūnų kaip religinės aukos

Ypač gerai žinomos su deive Bastete susijusios katės. Jos turėjo religinę ir simbolinę reikšmę, todėl katės atvaizdai, skulptūros bei mumijos buvo paliekami kaip aukos. Tačiau šiuolaikinis požiūris į gyvūnų gerovę nuo senovės ritualinių įsitikinimų labai skiriasi.

Muziejus nurodo, kad katakombose aptikta šimtai tūkstančių kruopščiai parengtų gyvūnų mumijų. Toks mastas rodo organizuotą veiklą, kuriai reikėjo žmonių, medžiagų, šventyklų infrastruktūros ir tam tikro religinio bei ekonominio organizavimo.

Archeologams svarbu ne vien gyvūno rūšis, bet ir įvyniojimo medžiagos, laidojimo vieta bei kartu rasti daiktai. Kai kuriose mumijose išlikusios kūno dalys, kitose turinys gali būti mažiau akivaizdus. Tokie skirtumai padeda tyrinėti ritualų įvairovę.

Ką parodo išlikusios mumijos

Senovės Egipto gyvūnų kultų praktikos kito per šimtmečius. Dėl to nebūtų tikslu teigti, kad visi egiptiečiai visais laikotarpiais vienodai elgėsi su katėmis ar kitais gyvūnais. Skirtinguose regionuose ir šventyklose papročiai galėjo skirtis.

Ši istorija iš dalies pribloškia mastu, tačiau jos nereikėtų paversti vien šiurpą keliančia sensacija. Archeologiniai radiniai parodo, kokį svarbų vaidmenį gyvūnai turėjo religijoje, ir leidžia suprasti senovės ekonomikos bei tikėjimo ryšius.