Prieš 4 500 metų žmonės žaidė stalo žaidimą – jo taisykles pavyko iššifruoti tik XX amžiuje

Sekite TechNaujienos Google

Žmonės Mesopotamijoje žaidė stalo žaidimus tūkstančius metų prieš atsirandant šachmatams dabartine forma. Vienas garsiausių radinių – karališkasis Ūro žaidimas, kurio puošni lenta aptikta senovės Mesopotamijos karališkuosiuose kapuose. Šiuolaikiniams tyrėjams jis įdomus ne vien dėl išvaizdos, bet ir dėl bandymų atkurti žaidimo eigą.

Kaip nurodoma Britų muziejaus istorinių stalo žaidimų apžvalgoje, Šis žaidimas datuojamas maždaug trečiuoju tūkstantmečiu prieš mūsų erą. Kitas senovės Mesopotamijos intelektinio gyvenimo aspektas atsiskleidžia Babilono matematikos istorijoje. Jo lenta paprastai siejama su dvidešimties laukelių išdėstymu, o žaidimo eiga priklausė nuo kauliukų ar kitų atsitiktinumo elementų. Išlikusios lentos rodo, kad pramogos ir konkurencija buvo svarbios net senovės civilizacijose.

Žaidimo taisyklių rekonstrukcija nėra tokia paprasta, kaip šiandien perskaityti instrukciją dėžutėje. Archeologai atranda fizinius žaidimo komponentus, tačiau pats daiktas ne visada paaiškina, ką veikė žaidėjai. Todėl reikia lyginti lentas, tekstus ir vėlesnes panašių žaidimų tradicijas.

Karališkojo Ūro žaidimo lenta išsiskiria taisyklingu laukelių išdėstymu ir dekoratyviniais elementais. Archeologams tai leidžia atkurti bent dalį žaidimo struktūros. Tačiau pats radinys neatskleidžia, kaip tiksliai buvo judinamos figūrėlės, kokie buvo laimėjimo kriterijai ir ar skirtingais laikotarpiais taisyklės nekito. Tam reikalingi papildomi senovės tekstai.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 1 val

Senovės karalius medžiojo liūtus specialiai surengtose arenose – jo rūmuose rasti stulbinantys vaizdai

4 min. skaitymo • prieš 2 val

Prieš beveik 4 000 metų pirkėjas įsiuto dėl prastos prekės – jo skundas išliko iki šių dienų

5 min. skaitymo • prieš 2 val

Senovės Egipte masiškai mumifikuodavo gyvūnus – tyrėjai atskleidė šiurpią šio papročio pusę

Visi naujausi straipsniai →

Irvingas Finkelis tyrinėjo dantiraščio tekstus, kuriuose aprašomi su panašiu žaidimu susiję elementai. Remiantis tokia medžiaga buvo pasiūlytos šiuolaikinės žaidimo versijos. Tačiau svarbu atskirti pirminį archeologinį objektą nuo vėlesnių taisyklių rekonstrukcijų. Viena puošni lenta gali priklausyti senesnei tradicijai nei išlikęs taisykles aprašantis tekstas.

Žaidimai senovėje buvo ne vien vaikų pramoga. Puošnios lentos randamos aukšto statuso žmonių kapuose, todėl jos galėjo būti susijusios su prestižu ar simbolinėmis reikšmėmis. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad paprasti žmonės nežaidė panašių žaidimų. Iš pigesnių medžiagų pagaminti daiktai galėjo išlikti prasčiau.

Žaidimo mechanikoje galima matyti derinį tarp strategijos ir atsitiktinumo. Sprendimai, kuria figūrėle judėti, gali būti reikšmingi, tačiau metimai suteikia neapibrėžtumo. Tokia struktūra ir šiandien naudojama daugelyje stalo žaidimų. Tačiau nereiškia, kad žaidimo autoriai mąstė šiuolaikinėmis tikimybių teorijos sąvokomis.

Britų muziejaus specialistų darbai padeda praeitį padaryti apčiuopiamą. Kai atkuriamas žaidimo komplektas, lankytojai gali išbandyti galimą jo eigą, tačiau visada svarbu nurodyti rekonstrukcijos pobūdį. Mokslinis tikslumas reikalauja pripažinti, kur baigiasi tiesioginis įrodymas ir prasideda pagrįsta interpretacija.

Įspūdingiausias šios istorijos aspektas tas, kad prieš kelis tūkstantmečius žmonės ne tik skaičiavo, statė ir prekiavo, bet ir skyrė laiką žaidimams. Šiame radinyje atpažįstamas kasdienis socialinis poreikis rungtyniauti ir linksmintis. Tačiau kaip tiksliai vyko konkretus senovinis žaidimo vakaras, šiandien nustatyti neįmanoma.

Archeologams dažnai kyla problema, kad išlikęs žaidimo komplektas nepateikia išsamaus paaiškinimo apie jo naudojimą. Net jei aiškus laukelių skaičius, dar reikia suprasti judėjimo taisykles, metimo rezultatų vertes ir specialių laukelių reikšmes. Šiuolaikinis žaidimo atkūrimas todėl yra mokslo ir interpretacijos derinys. Jis leidžia geriau įsivaizduoti senovės laisvalaikį, tačiau neturėtų būti pristatomas kaip vienintelė neginčijama ankstyviausių laikų taisyklių versija.

Ką žinome apie karališkąjį Ūro žaidimą

Britų muziejaus specialistas Irvingas Finkelis tyrinėjo senovinius tekstus, padedančius suprasti žaidimo taisykles. Jo darbai prisidėjo prie šiuolaikinių versijų, kurias galima išbandyti. Tačiau rekonstrukcija nėra tas pats, kas tiesiogiai išlikusi išsami instrukcija iš kiekvieno ankstyvojo laikotarpio.

Žaidimo lenta papuošta dekoratyviniais elementais, todėl ji galėjo būti ir prestižo daiktas. Vis dėlto nėra pagrindo manyti, kad visi žaidėjai turėjo tokią pat ištaigingą lentą. Paprastesni žaidimo variantai galėjo būti gaminami iš daug kuklesnių medžiagų, kurios neišliko.

Tokie radiniai leidžia tyrinėti ne vien žaidimų istoriją. Jie atskleidžia socialinius ritualus, atsitiktinumo suvokimą ir laisvalaikio formas. Žaidimas galėjo turėti ir simbolinių prasmių, tačiau konkrečias interpretacijas reikia vertinti atsargiai.

Ar tikrai atkurtos visos senovinės taisyklės

Šiuolaikiniai žmonės gali nusipirkti karališkojo Ūro žaidimo kopiją ar žaisti jį internetu. Tačiau dažnai žaidžiama pagal mokslininkų atkurtas taisykles, kurių tikslus atitikimas ankstyviausiam variantui nėra iki galo patvirtintas.

Ši istorija primena, kad prieš keturis ar penkis tūkstančius metų gyvenę žmonės ne tik statė miestus ir prekiavo. Jie taip pat rungtyniavo, laukė sėkmingo metimo ir, tikėtina, ginčijosi dėl laimėjimo – nors to paskutinio dalyko archeologai, žinoma, tiesiogiai patvirtinti negali.