Kodėl kompiuteris pradeda ūžti net nieko nedarant? Kaip nustatyti priežastį ir išvengti perkaitimo

Sekite TechNaujienos Google

Kompiuteris gali imti garsiai ūžti net tada, kai atrodytų nieko nedarote. Priežastis dažnai gana paprasta: foniniai atnaujinimai, failų indeksavimas, atsarginių kopijų kūrimas arba kitas procesas trumpam apkrauna procesorių. Ventiliatoriai reaguoja į šilumą, todėl jų garsas nėra tiesioginis ekrane atidarytų programų skaičiaus rodiklis.

Kaip aiškinama „Microsoft“ rekomendacijose dėl kompiuterio našumo, Pirmiausia atverkite užduočių tvarkytuvę ir patikrinkite procesoriaus, atminties bei disko apkrovą. „Windows“ sistemoje tai galima padaryti paspaudus „Ctrl“, „Shift“ ir „Esc“. Atkreipkite dėmesį, ar didelis apkrovimas trunka tik trumpą laiką, ar išlieka ilgiau net uždarius pagrindines programas.

Jei apkrovą sukelia sistemos atnaujinimas, verta leisti jam užsibaigti. Jei nuolat daug išteklių naudoja neaiški programa, patikrinkite jos paskirtį bei leidėją. Vien nepažįstamas procesas nėra kenkėjiškos programos įrodymas.

Šiuolaikiniai procesoriai gali trumpam smarkiai padidinti darbo dažnį net esant nedidelei foninei užduočiai. Tuo metu sunaudojama daugiau energijos ir išsiskiria papildoma šiluma. Aušinimo sistema į šį pokytį reaguoja pagal temperatūros jutiklius, todėl ventiliatorius gali pagreitėti net tada, kai ekrane nėra atidaryta jokios reiklios programos.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 5 minutės

Prieš beveik 4 000 metų pirkėjas įsiuto dėl prastos prekės – jo skundas išliko iki šių dienų

5 min. skaitymo • prieš 25 minutės

Senovės Egipte masiškai mumifikuodavo gyvūnus – tyrėjai atskleidė šiurpią šio papročio pusę

4 min. skaitymo • prieš 45 minutės

Prieš beveik 2 000 metų romėnas užkeikė pirštines pavogusį vagį – archeologai rado jo prakeiksmą

Visi naujausi straipsniai →

Jei įrenginys ūžia tik kartais, verta stebėti, ar tai sutampa su operacinės sistemos arba programų atnaujinimais. Taip pat didesnę apkrovą gali sukelti debesijos failų sinchronizavimas ir antivirusinė patikra. Tokie procesai paprastai turėtų užsibaigti. Jei apkrova lieka didelė daug valandų, verta nustatyti konkretų ją sukeliantį procesą.

Nešiojamuosiuose kompiuteriuose oro įsiurbimo angos neretai būna apačioje. Pastačius įrenginį ant antklodės ar minkšto baldo jos gali būti uždengtos. Tai apsunkina aušinimą ir priverčia ventiliatorių suktis greičiau. Todėl intensyvesniam darbui geriau naudoti kietą, lygų paviršių su neuždengtomis ventiliacijos angomis.

Dulkės laikui bėgant gali kauptis ant aušinimo radiatoriaus ir ventiliatoriaus mentelių. Tai mažina oro srautą ir blogina šilumos pašalinimą. Tačiau patiems ardyti nešiojamąjį kompiuterį nėra geras sprendimas, jei neturite patirties. Netinkamas valymas gali pažeisti ventiliatorių ar kitus komponentus. Patikimą priežiūrą gali atlikti servisas.

Kartais triukšmą lemia ne procesorius, o vaizdo plokštė. Foninis vaizdo apdorojimas, žaidimų paleidimo programos ar kūrybiniai įrankiai gali naudoti grafikos spartintuvą, net jei jų langų beveik nematyti. Todėl naudinga patikrinti abiejų pagrindinių komponentų apkrovą, neapsiribojant vien procesoriaus rodmenimis.

Jei girdite ūžimą kartu su neįprastu metaliniu barškėjimu, trynimosi garsu arba kompiuteris nuolat netikėtai išsijungia, reikėtų pagalvoti apie fizinį gedimą. Programinis „ventiliatoriaus išjungimas“ tokiu atveju nėra tinkama išeitis. Svarbiausia išsaugoti duomenis ir patikrinti įrangos būklę, nes ilgalaikis perkaitimas gali sukelti rimtesnių sutrikimų.

Dar viena galimybė – neteisingai veikiantys temperatūros jutikliai ar ventiliatoriaus valdymo programinė įranga. Tačiau tokios diagnozės nereikėtų nustatyti vien pagal garsą. Jei kompiuteris neseniai gavo programinės įrangos ar BIOS atnaujinimą, verta patikrinti gamintojo pranešimus. Aparatinės įrangos programinės įrangos atnaujinimus atlikite tik iš oficialių šaltinių ir griežtai laikydamiesi instrukcijų, nes nutrauktas procesas gali sukelti papildomų problemų.

Jeigu kompiuteris senas, vien ventiliatoriaus valymas nebūtinai išspręs problemą. Aušinimo efektyvumą gali paveikti įvairūs techniniai komponentai, kuriuos saugiai patikrinti gali serviso darbuotojas. Jei kartu pastebimas sumažėjęs našumas, netikėti išsijungimai ar neįprastai karštas korpusas, verta nebedelsti. Nuolatinis intensyvus ventiliatoriaus darbas yra simptomas, o ne atskiras gedimo pavadinimas, todėl priežastį reikia diagnozuoti sistemiškai.

Ventiliatoriai reaguoja į šilumą, ne į jūsų dėmesį

Antra priežastis – dulkės ir prastas oro pralaidumas. Nešiojamojo kompiuterio aušinimo angos gali būti uždengtos minkštu paviršiumi, o staliniame kompiuteryje oro srautą gali riboti susikaupusios dulkės. Dėl to aušintuvams tenka suktis greičiau.

Trečia, kai kurios programos veikia naudodamos vaizdo plokštę, net jei jų langai nėra matomi. Vaizdo renderinimas, žaidimo atsisiuntimas ar foninis skaičiavimas gali didinti temperatūrą. Todėl pravartu stebėti ne tik procesorių, bet ir grafikos apkrovą.

Ketvirta, įvertinkite aplinkos temperatūrą. Karštame kambaryje kompiuteriui sunkiau išsklaidyti šilumą. Tai ypač pastebima kompaktiškuose nešiojamuosiuose įrenginiuose, kurių aušinimo sistema mažesnė.

Kaip saugiai nustatyti triukšmo šaltinį

Penkta, patikrinkite, ar garsas tikrai sklinda iš ventiliatoriaus. Neįprastas barškėjimas, trynimasis ar cypimas gali rodyti mechaninį gedimą. Tokiu atveju geriau kreiptis į servisą, ypač jei kompiuteris kaista ir netikėtai išsijungia.

Šešta, įvertinkite našumo ir energijos taupymo režimus. Didžiausio našumo režime ventiliatoriai gali veikti agresyviau. Tačiau svarbu nemažinti aušinimo tiek, kad sistema pradėtų perkaisti. Jei nesate tikri, rinkitės gamintojo rekomenduojamą subalansuotą režimą.