Ramiojo vandenyno dugne aptiko beveik 12 tūkst. virusų grupių – daugiau nei 99 proc. mokslui buvo nežinomos

Sekite TechNaujienos Google

Giliai Ramiajame vandenyne, regione, kuris laikomas viena svarbiausių būsimos giliavandenės kasybos zonų, mokslininkai aptiko stulbinamą virusų įvairovę. Išanalizavę Clarion–Clipperton zonos dugno mėginius jie nustatė 11 742 virusų grupes.

Dar įspūdingiau tai, kad daugiau nei 99 proc. šių grupių nebuvo atstovaujamos dabartinėse virusų duomenų bazėse. Kitaip tariant, didžioji dalis aptiktos įvairovės mokslui iki šiol praktiškai buvo nematoma.

Tyrimas publikuotas žurnale „Nature Communications“. Jo autoriai pabrėžia, kad šie virusai nėra tiesiog egzotiškas biologinis katalogas – jie gali tiesiogiai veikti mikrobus, nuo kurių priklauso svarbūs anglies, azoto, fosforo, sieros ir metalų ciklai jūros dugne.

Virusai ten valdo daugiau, nei galėtume pagalvoti

Giliavandenėje aplinkoje didžiąją dalį gyvybės sudaro mikroorganizmai. Virusai juos infekuoja, keičia jų metabolizmą ir kartais perneša genus tarp skirtingų šeimininkų. Dėl to net labai maži biologiniai pokyčiai gali turėti platesnį poveikį visai dugno ekosistemai.

Naujausi straipsniai

3 min. skaitymo • prieš 56 minutės

Fizikai sustiprino superlaidumą pasitelkę tai, ką vadiname „tuščia erdve“

3 min. skaitymo • prieš 1 val

Pentagonas kuria „Autowarcom“ – naują keturių žvaigždučių vadovybę dronų ir DI karui

3 min. skaitymo • prieš 1 val

Kinijoje rastas „ketursparnis“ dinozauras verčia perrašyti skrydžio istoriją

Visi naujausi straipsniai →

Tyrėjai nustatė sąsajas tarp virusų ir daugybės prokariotinių organizmų, dalyvaujančių medžiagų apykaitoje. Kai kuriuose virusų genomuose aptikti vadinamieji pagalbiniai metaboliniai genai – jie gali pakeisti šeimininko ląstelės darbą infekcijos metu.

Ypač įdomu tai, kad virusai gali padėti mikroorganizmams prisitaikyti prie aplinkos, kurioje gausu metalų. Clarion–Clipperton zona garsėja polimetaliniais gumbais – akmeniniais dariniais, kuriuose kaupiasi nikelis, kobaltas, manganas ir kiti pramonei svarbūs elementai.

Būtent todėl ši vieta domina kasybos bendroves. Tačiau naujas tyrimas parodo, kad dar prieš pradedant didelio masto gavybą žmonija iki galo nesupranta net pačių smulkiausių šios ekosistemos dalyvių.

Kasyba gali paliesti ekosistemą, kurios dar beveik nepažįstame

Giliavandenė kasyba planuojama naudojant dideles mašinas, kurios rinktų polimetalinius gumbus nuo jūros dugno. Tai reiškia nuosėdų maišymą, triukšmą, mechaninį dugno pažeidimą ir didelius nuosėdų debesis.

Problema ta, kad virusai ir jų šeimininkai sudaro sudėtingą ekologinį tinklą. Jei pasikeistų pagrindinių bakterijų ar archėjų populiacijos, poveikis galėtų persiduoti biogeocheminiams procesams, kuriuos jos palaiko.

„TechNaujienos.lt“ ne kartą rašė apie tai, kiek daug Žemėje dar lieka neatrastų sistemų. Panašų efektą matome ir Antarktidoje, kur po kelių kilometrų storio ledu aptinkamos iki tol nežinotos struktūros.

Naujasis darbas neįrodo, kad giliavandenė kasyba būtinai sunaikins šias virusų bendruomenes. Tačiau jis stiprina kitą argumentą: prieš pradedant pramoninę veiklą regione, mokslininkams pirmiausia reikia suprasti, kas ten iš tikrųjų gyvena.

Beveik 12 tūkst. virusų grupių vienoje tyrimų zonoje parodo, kad gilioji jūra vis dar yra viena mažiausiai pažintų planetos biosferos dalių.