Redakcinė iliustracija: alkoholiniai gėrimai parduotuvėje ir didėjančių akcizų skaičiavimas
Nuo 2027 metų Lietuvoje brangs alkoholis: oficialūs skaičiai rodo, kiek padidės akcizai
Nuo 2027 metų sausio 1 dienos Lietuvoje didės alaus, vyno, kitų fermentuotų ir stipriųjų alkoholinių gėrimų akcizai. Kiek tai iš tiesų gali pakeisti kainas parduotuvėse? Pagal oficialius tarifus, 0,5 litro 5,2 proc. stiprumo alaus pakuotei tenkantis mokesčių padidėjimas siekia apie 7 centus, 0,75 litro vyno buteliui – apie 45 centus, o 0,7 litro 40 proc. stiprumo gėrimo buteliui – apie 1,36 euro. Tai ne galutinių kainų prognozės, o apskaičiuotas vien akcizo ir nuo jo skaičiuojamo PVM pokytis.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) 2026 m. spalio 8 d. paskelbė išsamią naujų tarifų lentelę. Nuo 2027-ųjų prasidėsiantis etapas buvo numatytas dar 2024 m. birželio 20 d. Seimo priimtame Akcizų įstatymo pakeitime Nr. XIV-2769. Vadinasi, tai nėra staiga priimtas sprendimas: 2025–2027 m. akcizų didinimas suplanuotas iš anksto.
Oficialūs skaičiai rodo, kad alaus akcizo tarifas kils nuo 12,74 iki 14,85 euro už vieną faktinės alkoholio koncentracijos procentą vienam produkto hektolitrui. Ne stipresniam kaip 8,5 proc. vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams tarifas didės nuo 148 iki 173 eurų už hektolitrą, o stipresniems – nuo 296 iki 346 eurų. Grynajam etilo alkoholiui akcizas kils nuo 3130 iki 3530 eurų už gryno alkoholio hektolitrą.
Oficialūs tarifai: kiek didėja mokestis
Skirtingoms gėrimų grupėms taikomos nevienodos apmokestinimo taisyklės: alui svarbus ir stiprumas, ir tūris; fermentuotiems gėrimams – produkto tūris bei tarifų kategorija; stipriesiems – grynojo alkoholio kiekis. Dėl to tas pats procentinis tarifo padidėjimas nereiškia vienodo kainos pokyčio kiekvienam buteliui.
| Gėrimų grupė | 2026 m. tarifas | 2027 m. tarifas | Pokytis |
|---|---|---|---|
| Alus, už 1 proc. stiprumo / 1 hl | 12,74 € | 14,85 € | +16,6 % |
| Vynas ir fermentuoti gėrimai iki 8,5 %, už 1 hl | 148 € | 173 € | +16,9 % |
| Vynas ir fermentuoti gėrimai, virš 8,5 %, už 1 hl | 296 € | 346 € | +16,9 % |
| Grynasis etilo alkoholis, už 1 hl | 3130 € | 3530 € | +12,8 % |
Šie tarifai nurodyti oficialiame VMI paaiškinime. Be jų, keičiasi ir tarpinių alkoholinių produktų apmokestinimas: vietoj 365 arba 411 eurų už hektolitrą, priklausomai nuo stiprumo, nuo 2027 m. bus taikomas vienas 457 eurų tarifas. Tokiems gaminiams mokestinis pokytis taip pat priklausys nuo kategorijos, kuriai jie priskiriami dabar.
Norint apskaičiuoti įprastos pakuotės pokytį, reikia naujo ir seno tarifo skirtumą pritaikyti konkrečiam tūriui bei stiprumui, o tuomet pridėti 21 proc. PVM. Tai daroma todėl, kad akcizas įtraukiamas į PVM apmokestinamąją bazę. Skaičiavimai neapima gamybos, transporto, prekybos ar kitų kainodaros pokyčių.
Kiek dėl akcizų gali brangti alus, vynas ir stiprieji gėrimai?
Pavyzdžiui, 0,5 litro 5,2 proc. stiprumo alaus akcizo tarifo skirtumas yra 2,11 euro už alkoholio procentą hektolitrui. Vienos pakuotės pokytis: 2,11 × 5,2 × 0,005 = 0,05486 euro. Pridėjus 21 proc. PVM, gauname 0,06638 euro, arba apie 7 centus.
0,5 litro fermentuoto gėrimo iki 8,5 proc. stiprumo atveju tarifas kyla 25 eurais už hektolitrą. Skaičiavimas: 25 × 0,005 × 1,21 = 0,15125 euro, taigi apie 15 centų. Jei tokio pat stiprumo gėrimas parduodamas 0,75 litro butelyje, mokestinis poveikis siektų apie 23 centus.
0,75 litro vyno, kuriam taikomas stipresnių nei 8,5 proc. gėrimų tarifas, akcizas didėja 50 eurų už hektolitrą. Todėl apskaičiuotas poveikis su PVM: 50 × 0,0075 × 1,21 = 0,45375 euro. Tai maždaug 45 centai vienam įprastam buteliui. Pusės litro tokios kategorijos gėrimui poveikis sudarytų apie 30 centų.
0,5 litro 37 proc. stiprumo gėrimo atveju svarbus grynojo alkoholio kiekis. Akcizo skirtumas sudaro 400 eurų už grynojo alkoholio hektolitrą. Skaičiuojame 400 × (0,5 × 0,37 / 100) × 1,21 = 0,8954 euro, arba apie 90 centų. O 0,7 litro 40 proc. stiprumo gėrimui tas pats skaičiavimas duoda 1,3552 euro – apie 1,36 euro.
Taigi mokestinis poveikis priklauso ne tik nuo alkoholio rūšies, bet ir nuo pakuotės dydžio bei gėrimo stiprumo. Viešojoje erdvėje minimi vidutiniai pabrangimo skaičiai nebūtinai tiks visiems produktams. Be to, jei parduotuvė keis antkainį arba gamintojas pakoreguos kainą, galutinė suma lentynoje gali būti didesnė ar mažesnė už vien mokesčių poveikį.
Akcizų didinimas numatytas valstybės fiskalinės ir sveikatos politikos kontekste. Lietuvos vartotojams tai dar vienas konkretus planuojamas kainų spaudimo veiksnys, nors bendroji infliacija priklauso nuo kur kas platesnių aplinkybių. Apie pastarojo meto infliacijos pokyčius Lietuvoje ir jų priežastis jau rašėme atskirai.
2027 m. tarifai jau įrašyti galiojančiame įstatyme, tačiau parduotuvių kainos nėra nustatomos VMI lentelėje. Todėl iš oficialių tarifų galima patikimai apskaičiuoti papildomą mokesčių naštą konkrečiai pakuotei, bet negalima pažadėti, kad kiekvienas alus, vynas ar degtinės butelis pabrangs būtent tiek. Vartotojams svarbiausia skirti šiuos du skaičius: įstatyme nustatytą akcizą ir realią mažmeninę kainą.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
1977 metais astronomai užfiksavo paslaptingą „Wow!“ signalą: kodėl jis iki šiol nepaaiškintas?
2Kaip buvo įveikta „Enigma“: šifravimo mašina, kurios kodai atrodė beveik neįveikiami
3NASA išbandė Mėnulio raketos variklį: 500 sekundžių ir 111 proc. galios režimas
4Pirmasis žmogaus nusileidimas Mėnulyje: kodėl „Apollo 11“ kompiuteris buvo silpnesnis už šiuolaikinę buitinę techniką?
51946 metų ENIAC svėrė dešimtis tonų: kaip atrodė vienas pirmųjų elektroninių kompiuterių?
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.