NASA patvirtino 1 mlrd. dolerių vertės PRIMA teleskopą: jis atvers iki šiol nematomą Visatos dalį

Sekite TechNaujienos Google

NASA pasirinko naują kosminę observatoriją PRIMA, kuri turėtų pažvelgti į Visatą tokiais infraraudonųjų spindulių bangos ilgiais, kurių dabartiniai teleskopai iš kosmoso beveik neaprėpia. Misijos vertė siekia apie 1 mlrd. JAV dolerių, o jos kūrime pagrindinį vaidmenį atliks NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorija JPL ir Kalifornijos technologijos institutas.

PRIMA – „Probe far-Infrared Mission for Astrophysics“ – tirs vadinamąją šaltą ir dulkėtą Visatą. Būtent ten slepiasi procesai, kuriuos matomoje šviesoje užstoja kosminės dulkės: žvaigždžių formavimosi sritys, planetinių sistemų užuomazgos ir tolimų galaktikų evoliucija.

Kodėl to negali padaryti dabartiniai teleskopai

„James Webb“ kosminis teleskopas padarė revoliuciją infraraudonųjų spindulių astronomijoje, tačiau PRIMA bus optimizuota tolimesnei infraraudonojo spektro daliai. Tai leis astronomams matyti gerokai šaltesnes struktūras ir medžiagą, kuri šviečia bangos ilgiais, sunkiai pasiekiamais dabartinei observatorijų kartai.

Kaip skelbia Caltech, JPL kurs ir eksploatuos observatoriją, o Caltech IPAC taps misijos mokslo centru – priims, apdoros ir archyvuos teleskopo duomenis bei planuos astronomų stebėjimo laiką.

Naujausi straipsniai

3 min. skaitymo • prieš 3 minutės

„Alibaba“ meta iššūkį „Nvidia“: pristatė tris kartus spartesnį DI lustą ir ruošia milžinišką modelį

3 min. skaitymo • prieš 18 minučių

AMD pasiekė 1 trln. JAV dolerių vertę – DI lustų bumas sukūrė dar vieną technologijų milžinę

2 min. skaitymo • prieš 1 val

NASA atskleidė sudėtingą senovinio vandens sistemą Marse: Jezero krateryje buvo ne tik ežeras

Visi naujausi straipsniai →

Toks teleskopas svarbus ne vien dėl gražių kosmoso vaizdų. Tolimoji infraraudonoji spinduliuotė padeda nustatyti dulkių temperatūrą, cheminę sudėtį ir energijos pasiskirstymą galaktikose. Iš to galima spręsti, kaip greitai formuojasi žvaigždės, kaip auga galaktikos ir kokios sąlygos vyravo ankstyvojoje Visatoje.

Naujas langas į planetų ir galaktikų formavimąsi

PRIMA turėtų tapti viena iš svarbiausių kito dešimtmečio kosminių observatorijų. Mokslininkai tikisi, kad ji padės tirti ir protoplanetinius diskus – dulkių bei dujų struktūras aplink jaunas žvaigždes, iš kurių vėliau formuojasi planetos.

Ši kryptis ypač aktuali dabar, kai astronomai vis dažniau bando ne tik atrasti egzoplanetas, bet ir suprasti, kaip susidaro jų sistemos. TechNaujienos.lt neseniai rašė apie vieną jauniausių kada nors stebėtų planetų – tokie objektai yra savotiškos momentinės nuotraukos iš planetų formavimosi proceso.

Nauja observatorija taip pat papildys kitų NASA misijų duomenis. Tarp jų – „Roman“ kosminio teleskopo, kuris skirtas plataus lauko stebėjimams ir tamsiosios medžiagos bei egzoplanetų tyrimams. PRIMA žiūrės į kitą spektro dalį ir galės pateikti visiškai kitokią informaciją apie tuos pačius kosminius regionus.

Jei misija bus įgyvendinta pagal planą, astronomams atsivers sritis, kuri iki šiol buvo stebima tik fragmentiškai. O tai reiškia, kad didžiausi PRIMA atradimai gali būti ne tie, kuriuos mokslininkai planuoja dabar, o tie, kurių dar net nežino ieškantys.