Marsas vėl užminė mįslę: iš kur atsirado korį primenančios struktūros?

Sekite TechNaujienos Google

NASA marsaeigis „Curiosity“ Marso paviršiuje aptiko neįprastas daugiakampes uolienų struktūras, kurios savo forma primena milžinišką korį. Mokslininkai kol kas negali vienareikšmiškai paaiškinti, kaip jos susiformavo, o kartu bando išsiaiškinti ir netoliese aptinkamų tamsių akmenų kilmę.

Kas aptikta Marse

NASA pranešė, kad „Curiosity“, tyrinėdamas Geilo kraterį, užfiksavo neįprastą uolienų lauką, kuriame paviršių dengia tarpusavyje susijungusių akmeninių keterų tinklas. Šios struktūros sudaro taisyklingus daugiakampius, todėl iš viršaus primena korį. Pasak misijos komandos, toks vaizdas tyrėjus nustebino, nes remiantis ankstesne medžiaga buvo manyta, kad ši vietovė yra lygi ir vientisa.

Tyrėjai pabrėžia, kad kol kas nėra aiškaus atsakymo, kokie geologiniai procesai suformavo šias struktūras. Be to, tame pačiame regione aptikta ir daugybė tamsių akmenų, kurių kilmė taip pat lieka neaiški. Dėl šios priežasties „Curiosity“ artimiausiu metu atliks papildomus matavimus, kurie turėtų padėti geriau suprasti tiek daugiakampių darinių, tiek šių uolienų istoriją.

Neatsakytų klausimų – daugiau nei vienas

Nors daugiausia dėmesio sulaukė korį primenančios daugiakampės struktūros, jos nėra vienintelė mįslė, su kuria susidūrė „Curiosity“ komanda. Tyrėjų dėmesį patraukė ir po visą šią vietovę išsibarsčiusios tamsios uolienos – nuo smulkių akmenukų iki didesnių riedulių.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 2 val

Lietuva tapo vienu svarbiausių „Tesla“ bandymų poligonų: rezultatai gali lemti sprendimą visai ES

4 min. skaitymo • prieš 2 val

„Meta“ akinių skandalas: žmones esą filmavo be leidimo, o įrašus stebėjo iš kito pasaulio krašto

3 min. skaitymo • prieš 6 val

Mokslininkai išsiaiškino, kaip vėžio ląstelės „apgauna“ imuninę sistemą

Visi naujausi straipsniai →

JUMS GALI PATIKTI: Kosmose pradėtas precedento neturintis eksperimentas: aiškinamasi, ar žmonės galėtų gimti Marse

Kol kas mokslininkai negali tiksliai pasakyti, kokia jų kilmė. Svarstoma, kad tai gali būti iš aukštesnių geologinių sluoksnių į šią vietą patekusios Marso uolienų nuolaužos, medžiaga, išmesta per senovinius smūgius už Geilo kraterio ribų, arba net meteoritai.

Papildomų klausimų kelia ir ankstesni panašių tamsių uolienų tyrimai. Kai kuriuose jų buvo aptikta nikelio – elemento, kuris meteorituose randamas gerokai dažniau nei Marso uolienose.

Plačiau apie NASA marsaeigio misiją Geilo krateryje – vaizdo įraše:

Kodėl šis atradimas svarbus

Nors kol kas atsakymų daugiau nei klausimų nėra, tokie radiniai padeda mokslininkams geriau suprasti, kaip per milijardus metų keitėsi Marso paviršius. Kiekviena nauja uolienų struktūra ar neįprastos sudėties akmuo leidžia tiksliau atkurti planetos geologinę istoriją ir įvertinti, kokios sąlygos joje vyravo praeityje.

Nors pirmosios hipotezės jau keliamos, mokslininkai pabrėžia, kad kol kas nė viena jų nepatvirtinta. Tik išanalizavus uolienų cheminę sudėtį ir palyginus skirtingų Geilo kraterio vietovių duomenis bus galima spręsti, ar korį primenančios struktūros susiformavo dėl senovinių Marso geologinių procesų, ar jų kilmė yra kur kas sudėtingesnė.

Šis atradimas – tik dar viena dėlionės dalis. Pastaraisiais metais „Curiosity“ jau yra aptikęs sudėtingų organinių junginių, galinčių suteikti naujų žinių apie senovės Marso aplinką, o kiti tyrimai atskleidė, kad net iš Marso atkeliavę meteoritai vis dar slepia ne vieną planetos praeities paslaptį. Kiekvienas naujas radinys leidžia mokslininkams vis geriau suprasti Raudonąją planetą, tačiau kartu iškelia ir vis naujų klausimų, į kuriuos atsakymų dar teks ieškoti.