Kameros jau ir tualete: dirbtinis intelektas analizuoja, ką žmogus palieka po savęs

Sekite TechNaujienos Google

Išmanieji laikrodžiai jau skaičiuoja žingsnius, vertina miegą ir stebi širdies ritmą, tačiau nauja sveikatos technologijų banga keliasi į gerokai intymesnę vietą – tualetą. Kameros, optiniai jutikliai ir dirbtinio intelekto algoritmai jau naudojami tam, kad automatiškai analizuotų išmatas bei šlapimą ir ieškotų pokyčių, kurių žmogus pats gali nepastebėti.

Tai nėra vien laboratorinė idėja. „Kohler Health“ jau siūlo prie įprasto tualeto montuojamą sistemą „Dekoda“. Bendrovės teigimu, įrenginys analizuoja žarnyno sveikatos požymius, hidrataciją ir galimus kraujo pėdsakus, o rezultatus pateikia programėlėje. „Kohler Health“ nurodo, kad kamera nukreipta tik į klozeto dubenį, o sistema derina optinius jutiklius su algoritmais, kurie vertina tai, kas lieka po apsilankymo tualete.

Technologijos logika paprasta: žmogui nereikia nieko matuoti ar pildyti dienoraščio. Jis tiesiog naudojasi tualetu kaip įprastai, o sistema pasyviai renka duomenis. Tai primena išmaniuosius laikrodžius, tik vietoje pulso ar judesio stebimas visiškai kitas biologinės informacijos šaltinis. Kaip neseniai rašėme, net išmanieji laikrodžiai daugelį rodiklių ne išmatuoja tiesiogiai, o apskaičiuoja – išmaniuosiuose tualetuose algoritminė interpretacija taip pat tampa esmine sistemos dalimi.

Dirbtinis intelektas jau klasifikuoja išmatas

Mokslininkai tokią technologiją kuria ne vien patogumui. 2026 m. „Nature Protocols“ aprašyta PHIND sistema naudoja optinius ir slėgio jutiklius bei debesijoje veikiančius konvoliucinius neuroninius tinklus. Ji automatiškai klasifikuoja išmatų formą pagal medicinoje naudojamą Bristolio išmatų skalę ir registruoja tokius rodiklius kaip bendras laikas tualete, tuštinimosi trukmė bei laikas iki pirmojo tuštinimosi. „Nature Protocols“ publikuotame metode sistema pristatoma kaip pasyvus ilgalaikio žarnyno sveikatos stebėjimo būdas.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 42 minutės

Ši dyzelinių automobilių klaida gali baigtis tūkstantine sąskaita: taip užkemšamas DPF

3 min. skaitymo • prieš 58 minutės

Pilate 98 benziną manydami, kad jis geresnis? Daugeliui automobilių tai – pinigų švaistymas

4 min. skaitymo • prieš 1 val

Jūsų išmanusis laikrodis gali klaidinti: daugiau apskaičiuoja, nei iš tikrųjų išmatuoja

Visi naujausi straipsniai →

Ankstesniame praktiniame tyrime išmanusis tualetas per maždaug dešimt mėnesių surinko 474 tuštinimosi vaizdus iš šešių savanorių. Kompiuterinės regos sistema neįprastą išmatų formą klasifikavo 94 proc. tikslumu. Tyrimo autoriai pabrėžė, kad žmonių pačių pateikiami prisiminimai apie žarnyno veiklą dažnai būna netikslūs, todėl automatinis stebėjimas gali suteikti objektyvesnių duomenų.

Tokios sistemos gali būti ypač įdomios žmonėms, sergantiems dirgliosios žarnos sindromu, lėtiniu vidurių užkietėjimu ar kitomis virškinimo sistemos ligomis. Ilgalaikiai duomenys gali parodyti, ar žmogaus būklė keičiasi, kaip ji reaguoja į mitybą ar gydymą ir kada verta kreiptis į gydytoją.

Didžiausias klausimas – ne kamera, o duomenys

Technologija skamba patogiai, tačiau čia atsiranda ir akivaizdus privatumo klausimas. Tualete surenkami duomenys yra ypač jautrūs: jie gali atskleisti informaciją apie virškinimą, hidrataciją, kraujavimo požymius ar ilgalaikius sveikatos pokyčius. Todėl svarbu ne tik tai, kur nukreipta kamera, bet ir kur saugomi vaizdai, kas prie jų gali prieiti ir ar jie naudojami algoritmams tobulinti.

Tuo pačiu tai rodo platesnę kryptį. Sveikatos stebėjimas po truputį persikelia iš laikrodžių ir žiedų į aplinką, kurioje žmogus gyvena kasdien. Jau šiandien išmanieji žiedai renka miego, aktyvumo ir organizmo būklės duomenis, o naujos kartos vonios kambario įrenginiai siekia rinkti informaciją be jokio papildomo veiksmo iš vartotojo.

Vis dėlto tokios sistemos kol kas neturėtų būti laikomos gydytojo pakaitalu. Net ir tiksliai užfiksuotas pokytis ne visada paaiškina jo priežastį. Tačiau pati kryptis jau aiški: tai, ką dar prieš kelerius metus žmogus tiesiog nuleisdavo vandeniu, technologijų bendrovės ir mokslininkai dabar bando paversti nuolatiniu sveikatos duomenų srautu.