42 minutės ryškios dienos šviesos: tyrimas rado netikėtą ryšį su demencijos rizika

Sekite TechNaujienos Google

Didelė stebimoji studija atskleidė ryšį tarp kasdien gaunamos ryškios dienos šviesos ir mažesnės demencijos rizikos. Mokslininkai analizavo 87 577 suaugusiųjų duomenis ir nustatė, kad daugiau dienos šviesos gaunančių žmonių grupėje demencijos tikimybė buvo mažesnė. Tyrimas ypač aktualus Lietuvos rudens ir žiemos laikotarpiu, tačiau jo rezultatai nėra įrodymas, kad trumpas pasivaikščiojimas apsaugos nuo ligos.

Kaip rodo mokslinio darbo santrauka „PubMed“, dalyviai septynias dienas nešiojo riešo prietaisus, kurie matavo aplinkos šviesą. Vėliau mokslininkai stebėjo sveikatos duomenis: per vidutiniškai 8,1 metų 741 dalyviui nustatyta demencija. Tyrime nagrinėti šviesos kiekiai, biologinio paros ritmo požymiai ir galimi tarpiniai veiksniai.

Tarp žmonių, kuriems vidutinis dienos šviesos lygis viršijo 1 000 liuksų, demencijos rizikos rodiklis buvo apie 16 proc. mažesnis nei palyginamojoje grupėje. Ilgesnis labai ryškios šviesos poveikis taip pat siejosi su mažesne rizika. Vis dėlto tai santykinis statistinis palyginimas, o ne garantuotas konkretaus žmogaus apsaugos procentas.

Ypatingo dėmesio sulaukė mažiau nei 0,7 valandos, arba 42 minučių, per dieną trunkantis buvimas bent 5 000 liuksų ryškumo šviesoje. Mokslininkų tiriamojoje analizėje toks mažas poveikis kai kuriuose modeliuose buvo stipresnis rizikos prognozės rodiklis už šešis žinomus veiksnius. Tai nereiškia, kad būtent 42 minutės yra gydymo norma ar universalus medicininis slenkstis.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 13 minučių

NASA dvi paras negalėjo susisiekti su „Voyager 1“: legendinis zondas artėja prie istorinio rekordo

4 min. skaitymo • prieš 28 minutės

Lietuvos ir Vokietijos kariai dešimtyje savivaldybių stebi elektromagnetinę aplinką: vyksta „Budri pelėda 2026“

4 min. skaitymo • prieš 39 minutės

Lietuvą pasiekė naujos kartos „Thales“ radaras: aptiks priešo artileriją ir FPV dronus

Visi naujausi straipsniai →

Ką mokslas gali ir ko negali pasakyti?

Stebimieji tyrimai padeda atskleisti sąsajas didelėse žmonių grupėse, tačiau negali vieni patvirtinti priežasties. Daugiau lauke būnantys žmonės gali daugiau judėti, turėti kitokią dienotvarkę, socialinius ryšius ar sveikatos būklę. Tyrėjai stengiasi atsižvelgti į tokius veiksnius statistiniuose modeliuose, bet visų skirtumų pašalinti neįmanoma.

Vienas galimų biologinių paaiškinimų – natūralios šviesos poveikis žmogaus vidiniam laikrodžiui, miego ir budrumo ritmui. Tyrėjai nagrinėjo ir smegenų struktūrų, vitamino D bei paros ritmo sąsajas. Tačiau jų išvados dar nėra pakankamas pagrindas siūlyti ryškios šviesos terapiją kaip demencijos prevencijos gydymą.

Ryškios šviesos kiekis priklauso ne tik nuo laiko lauke, bet ir nuo meteorologinių sąlygų, paros meto bei pasirinktos aplinkos. Debesuotą dieną šviesos lygis lauke gali smarkiai skirtis nuo biuro ar namų apšvietimo, tačiau konkretus poveikis kiekvienam žmogui nėra vienodas. Dėl to vienos universalios minučių normos iš šio tyrimo išvesti negalima.

Svarbu ir tai, kad tyrimo dalyviai buvo vidutinio bei vyresnio amžiaus suaugusieji, o ne atsitiktinai atrinkta visų gyventojų grupė. Dalyvių sveikata, gyvenamoji aplinka, judumas ir profesinės aplinkybės gali skirtis nuo Lietuvos gyventojų. Tokie skirtumai nepaneigia tyrimo vertės, bet riboja galimybę tiesiogiai perkelti statistinį rezultatą kiekvienam žmogui.

Kadangi demencija yra rimta ir daugialypė būklė, bet kokie asmeniniai sveikatos sprendimai turi remtis gerokai platesniais duomenimis nei vienu stebimuoju tyrimu. Mokslininkų darbas labiausiai prisideda prie tolesnių klausimų formulavimo: ar yra priežastinis ryšys, kokia šviesa svarbiausia ir ar kontroliuojama intervencija duotų klinikinę naudą.

Ką iš to suprasti Lietuvos gyventojams?

Šaltuoju metų laiku žmonės daugiau laiko praleidžia patalpose, o natūralios šviesos valandų mažėja. Dėl to tyrimas gali paskatinti atkreipti dėmesį į dienos režimą. Kita vertus, stipri dirbtinė šviesa ir lauko šviesa nėra automatiškai vienodai veikiančios, o jų poveikis priklauso nuo trukmės, paros laiko bei individualių aplinkybių.

Mokslininkai patys nurodo, kad būtini papildomi tyrimai ir intervencijų bandymai. Demencijos rizika susijusi su daugeliu biologinių, gyvenimo būdo ir socialinių veiksnių. Todėl saugiausia išvada – dienos šviesa gali būti svarbus tolesnių tyrimų objektas, tačiau jos poveikio nederėtų paversti paprastu pažadu išvengti ligos.