Atrodė, kad pacientai nereaguoja į aplinką, bet mokslininkai aptiko neįtikėtiną dalyką: jie galėjo atsakyti mintimis

Sekite TechNaujienos Google

Kolumbijos universiteto mokslininkai parodė, kad dalis intensyviosios terapijos pacientų, išoriškai nereaguojančių į aplinką, eksperimentinėje smegenų ir kompiuterio sąsajoje galėjo sąmoningai paveikti girdimo garso aukštį. Tyrimas siūlo naują būdą ieškoti paslėpto reagavimo požymių.

Paprastai gydytojai sąmonę vertina stebėdami akių judesius, motorines reakcijas ir atsaką į komandas. Tačiau sunkių neurologinių pažeidimų turintys žmonės kartais negali parodyti reakcijos net išsaugodami dalį sąmoningo suvokimo.

Šią informaciją patvirtina pirminis pranešimas ar mokslinio tyrimo pristatymas. Svarbu pažymėti, kad skirtingose tyrimų ar operacijų sąlygose rezultatai gali skirtis, todėl platesnių išvadų nereikėtų daryti remiantis vienu rodikliu.

Spalio 23 dieną pristatytame universiteto tyrime naudojama smegenų signalus apdorojanti sąsaja. Dalyviai bandė mintimis reguliuoti garso signalo dažnį, o sistema vertino, ar jų smegenų aktyvumas atitinka užduotį.

Naujausi straipsniai

5 min. skaitymo • prieš 3 val

Po Japonijos superugnikalniu vėl kaupiasi magma: mokslininkai aptiko procesą po katastrofiško išsiveržimo

4 min. skaitymo • prieš 3 val

Mokslininkai sukūrė ypatingą mikroskopą: leis pamatyti ląstelių struktūras, kurios iki šiol buvo beveik nematomos

4 min. skaitymo • prieš 3 val

GPS laukia rimtas konkurentas: JAV startuolis pritraukė 250 mln. dolerių ir paleido šešis navigacijos palydovus

Visi naujausi straipsniai →

Tai nėra įprastas pokalbis mintimis ir ne technologija, leidžianti perskaityti bet kokią žmogaus mintį. Eksperimentas apribotas konkrečia užduotimi ir specialiais matavimo prietaisais.

Svarbi metodikos savybė – aktyvus paciento bandymas pakeisti išorinį signalą. Toks atsakas gali suteikti daugiau informacijos nei vien pasyvus smegenų veiklos stebėjimas.

Ką rodo naujausi duomenys

Rezultatai taip pat neleidžia teigti, kad visi nereaguojantys pacientai yra sąmoningi. Skirtingos neurologinės būklės ir vaistų poveikis gali labai pakeisti smegenų signalus.

Ateityje tokia sąsaja galėtų padėti atskirti pacientus, kuriems išsaugotos tam tikros pažintinės funkcijos, tačiau dar reikia didesnių ir įvairiose ligoninėse pakartotų tyrimų.

Be technologinio tikslumo, šioje srityje svarbūs ir etiniai klausimai: kaip suprasti menkus reagavimo požymius ir kaip nepadaryti pernelyg plačių prognozių apie paciento būklę.

Kol kas tai ankstyvas eksperimentinis žingsnis, o ne jau ligoninėse plačiai naudojamas komunikacijos metodas.

Susijusiame kontekste verta prisiminti „Neuralink“ įrenginio bandymą. Ši ankstesnė publikacija atskleidžia kitą temos aspektą, tačiau joje minimi skaičiai ir aplinkybės nėra šio konkretaus pranešimo rezultatai.

Taip pat esame nagrinėję naują medicininio DI tyrimą. Abu įvykiai leidžia palyginti skirtingas technologijų ir politikos kryptis, išlaikant svarbų skirtumą tarp jau įvykusio fakto ir ketinimų.

Svarbu, kad medicinos specialistai naujas smegenų sąsajas vertintų drauge su įprastais neurologiniais tyrimais. Vienas užduoties atlikimas nebūtinai įrodo stabilų gebėjimą bendrauti; gali būti, kad signalas pakinta dėl nuovargio, medikamentų poveikio arba atsitiktinių procesų. Norint naudoti metodą sprendžiant dėl gydymo, reikėtų standartizuotų pakartotinių bandymų ir aiškių statistinių kriterijų.

Skirtingų pacientų jutimo galimybės taip pat gali skirtis. Garso signalas ne visiems bus vienodai tinkamas, ypač jei žmogus turi klausos pažeidimų. Todėl tyrėjai ateityje gali tirti kelis grįžtamojo ryšio tipus, tačiau tai kol kas tik tolesnė mokslinė kryptis, o ne patvirtinta klinikinė procedūra.

Tyrimo socialinė reikšmė didelė, nes šeimos, kurių artimieji nereaguoja į aplinką, dažnai susiduria su dideliu neapibrėžtumu. Vis dėlto apie konkretaus žmogaus sąmoningumą ar prognozę negalima spręsti remiantis vien bendru pranešimu apie laboratorinį metodą. Tokius sprendimus privalo priimti gydytojų komanda, turinti paciento medicininius duomenis.

Kas dar lieka neatsakyta

Vertinant šį įvykį, svarbu atskirti pirminio pranešimo faktus, techninių galimybių aprašymus ir platesnes ateities prognozes. Oficialus institucijos ar bendrovės pareiškimas gali pagrįsti, ką ji paskelbė, bet savaime nepatvirtina visų galimų pasekmių. Todėl informacija apie įgyvendinimo mastą turi būti tikrinama vėlesniuose atnaujinimuose.

Dar vienas klausimas – kaip naujovė paveiks kasdienius sprendimus. Technologijos privalumai priklauso nuo patikimumo, kainos, veikimo sąlygų ir galimybės ją integruoti į jau naudojamas sistemas. Net įspūdingas bandymas nebūtinai reiškia, kad sprendimas parengtas masiniam naudojimui.

Kalbant apie rezultatus, vienas skaičius ne visada atskleidžia visą situaciją. Reikia žinoti, kas buvo matuota, kokiu laikotarpiu, kokiomis sąlygomis ir ar galima rezultatą nepriklausomai pakartoti. Tokie klausimai padeda skaitytojui atskirti tvirtą faktą nuo rinkodarinio pažado.