Kodėl orų tendencijas numatyti taip sudėtinga? Naujas atradimas gali padėti tai suprasti

Svarbiausios technologijų naujienos jūsų telefone

Sekite mus „Google News“ šaltiniuose ir pamatykite daugiau svarbiausių mokslo ir technologijų naujienų.

Pridėti

Mokslininkai aptiko iki šiol nepastebėtą Žemės dėsningumą, kuris gali padėti geriau suprasti, kaip veikia planetos klimato sistema ir kodėl ją modeliuoti vis dar sudėtinga. Analizuodami 25 metų palydovinius stebėjimus, tyrėjai nustatė, kad dvi skirtingos Žemės dalys atspindi beveik identišką Saulės šviesos kiekį, nors jų geografija ir debesų tipai labai skiriasi.

Aptikta netikėta Žemės pusiausvyra

Analizuodami 25 metų NASA palydovų stebėjimų duomenis, „CIRES“ instituto ir JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) mokslininkai aptiko reiškinį, kurio iki šiol nebuvo pastebėję klimato tyrėjai. Jų tyrimo rezultatai, paskelbti žurnale „Nature“, atskleidė netikėtai panašų rytinės ir vakarinės Žemės dalių energijos balansą.

Analizuodami surinktus duomenis, mokslininkai pastebėjo, kad maždaug ties 27 laipsnių rytų ilguma Žemę galima padalyti į dvi dalis, kurios į kosmosą atspindi labai panašų Saulės šviesos kiekį. Pasak tyrėjų, tai pirmas kartas, kai planetos mastu nustatyta tokia ryški rytų–vakarų simetrija.

Mokslininkai nustebę

Iki šiol mokslininkai žinojo, kad šiaurinis ir pietinis Žemės pusrutuliai, nepaisant skirtingo sausumos ir vandenynų pasiskirstymo, į kosmosą atspindi panašų Saulės energijos kiekį. Tačiau naujasis tyrimas atskleidė dar vieną, gerokai sunkiau paaiškinamą pusiausvyrą – šį kartą tarp rytinės ir vakarinės planetos dalių.

Naujausi straipsniai

5 min. skaitymo • prieš 4 val

Ar saugu naudoti nemokamą viešą USB krovimo stotelę? Viskas, ką reikėtų žinoti

4 min. skaitymo • prieš 5 val

Dirbtinis intelektas gali pradėti kurti pats save: „Anthropic“ įspėja dėl artėjančio lūžio

4 min. skaitymo • prieš 3 d.

Parodys, kaip greitai senstate: naujas „biologinis laikrodis“ stebina galimybėmis

Visi naujausi straipsniai →

Tyrėjų teigimu, nėra jokios akivaizdžios geografinės ribos, kuri natūraliai padalytų planetą į dvi tokias panašias dalis. Nepaisant to, duomenys rodo, kad būtent ties 27 laipsnių rytų ilguma susiformuoja stebėtinai tikslus balansas.

Dar labiau mokslininkus nustebino tai, kad panašumas pasireiškia ne vienu, o keliais nepriklausomais rodikliais vienu metu. Rytinėje ir vakarinėje Žemės dalyse nustatyta panaši neužšalusių vandenynų dalis, panašus Saulės šviesos atspindėjimas ir beveik vienodas debesų indėlis į bendrą energijos paskirstymą.

Tyrimo autoriai šį reiškinį pavadino triguba simetrija. Jų teigimu, kiekvienas iš aptiktų panašumų atskirai dar galėtų būti laikomas sutapimu, tačiau visų jų pasireiškimas toje pačioje Žemės vietoje leidžia manyti, kad už šio reiškinio slypi bendresni klimato sistemos procesai.

Tiksli tokios pusiausvyros priežastis kol kas nėra žinoma. Vis dėlto tyrėjai aptiko ryšį tarp naujai nustatytos simetrijos, „Walkerio cirkuliacijos“ bei „El Ninjo“ ir „La Ninja“ reiškinių. Mokslininkai neatmeta galimybės, kad šie procesai gali būti susiję su stebimo balanso palaikymu, tačiau tam patvirtinti reikės tolesnių tyrimų.

Kaip šis atradimas gali padėti tobulinti klimato prognozes?

Nors pats atradimas nepaaiškina konkrečių klimato sistemos paslapčių, jis atkreipia dėmesį į vieną svarbią problemą – dabartiniai klimato modeliai nesugeba tiksliai atkartoti naujai aptiktos simetrijos.

TAIP PAT SKAITYKITE: „YouTube“ kūrėjas sukūrė skraidantį skėtį, kuris visur seka šeimininką

Palyginę 25 metų palydovinių stebėjimų duomenis su pažangiais klimato modeliais, tyrėjai nustatė, kad nė vienas jų neatkūrė visų naujai aptikto dėsningumo elementų. Tai rodo, kad kai kurios debesų, atmosferos ir vandenynų sąveikos vis dar nėra iki galo suprastos.

Mokslininkų teigimu, kuo tiksliau bus suprasti šie procesai, tuo patikimesni galės tapti modeliai, naudojami vertinant ilgalaikius klimato ir orų pokyčius bei jų galimą poveikį įvairiems pasaulio regionams. O iki tol tyrėjai tikisi, kad tolesni tyrimai padės geriau suprasti šio reiškinio kilmę ir galutinį jo vaidmenį Žemės klimato sistemoje.