Žmonės turi unikalų kūno bruožą, kurio atsiradimo mokslininkai iki šiol negali paaiškinti

Žmogaus smakras yra vienas iš nedaugelio anatominių bruožų, būdingų tik mūsų rūšiai, tačiau mokslininkai iki šiol nesutaria, kodėl jis apskritai atsirado. Per dešimtmečius buvo pasiūlyta daugybė paaiškinimų, tačiau nė viena teorija netapo visuotinai priimta. Naujausi tyrimai rodo, kad atsakymas gali būti kur kas paprastesnis ir susijęs ne su konkrečia funkcija, o su pačiu žmogaus evoliucijos procesu.

Kodėl žmogaus smakras laikomas išskirtiniu?

Žmogaus smakras jau seniai domina antropologus, nes panašios anatominės ypatybės neturi nė viena kita šiandien gyvenanti gyvūnų rūšis. Net artimiausi mūsų evoliuciniai giminaičiai, tokie kaip šimpanzės ar gorilos, neturi ryškaus kaulinio smakro, būdingo šiuolaikiniams žmonėms.

Dėl šios priežasties mokslininkai dešimtmečius bandė suprasti, kokią funkciją jis galėjo atlikti evoliucijos metu. Vieni tyrėjai manė, kad smakras galėjo sustiprinti žandikaulį ir padėti atlaikyti kramtymo metu tenkančias apkrovas. Kiti kėlė versiją, kad jis susijęs su kalbos vystymusi arba galėjo turėti reikšmės renkantis partnerį evoliucijos metu.

Vis dėlto nė viena iš šių teorijų nesugebėjo paaiškinti visų stebimų anatominių skirtumų. Būtent todėl žmogaus smakras iki šiol dažnai vadinamas viena didžiausių neišspręstų žmogaus evoliucijos paslapčių.

Naujausi tyrimai siūlo paprastesnį paaiškinimą

Šių metų pradžioje moksliniame žurnale „PLOS One“ paskelbtas tyrimas pasiūlė kitokį požiūrį į šią problemą. Analizuodami daugiau kaip 500 žmonių ir beždžionių kaukolių anatominius požymius, tyrėjai ieškojo įrodymų, ar smakras galėjo būti natūralios atrankos suformuota adaptacija.

Tyrimo autoriai padarė išvadą, kad tam trūksta įtikinamų įrodymų. Vietoje to jie siūlo galimybę, jog žmogaus smakras atsirado kaip kitų veido ir žandikaulio pokyčių pasekmė, o ne dėl konkrečios funkcijos.

Tyrimo autorė Noreen von Cramon-Taubadel teigia, kad žmogaus veidas evoliucijos metu keitėsi kompleksiškai, todėl kai kurios šiandien matomos savybės galėjo atsirasti kaip platesnių anatominių pokyčių rezultatas.

Nors toks paaiškinimas kol kas neužbaigia diskusijų, jis keičia patį požiūrį į šią evoliucinę mįslę. Jei ankstesni tyrimai daugiausia bandė nustatyti, kokią funkciją žmogaus smakras galėjo atlikti, naujausi darbai siūlo svarstyti, ar tokios funkcijos apskritai reikėjo. Tai rodo, jog krypstama link argumentų susijusių su tuo, kad ne visi išskirtiniai žmogaus bruožai evoliucijos metu atsirado dėl konkrečios paskirties ar pranašumo.

Viena paslaptis tarp daugelio kitų

Žmogaus smakras – vienas iš daugelio kitų unikalių žmogaus savybių, kurias mokslininkai tyrinėja nuolatos. Nors per pastaruosius dešimtmečius sukaupta daugiau žinių apie žmogaus evoliuciją nei bet kada anksčiau, kai kurie išskirtiniai mūsų bruožai vis dar išlieka neįmintomis paslaptimis.

Mokslininkai vis dar aiškinasi, kuo iš tiesų išskirtinės žmogaus smegenys ir kokie evoliuciniai pokyčiai leido atsirasti mūsų pažintiniams gebėjimams. Kaip anksčiau rašėme TechNaujienos.lt, ne mažiau diskusijų kelia ir tai, kodėl dauguma žmonių yra dešiniarankiai.

Plačiau apie tai: Kodėl dauguma žmonių yra dešiniarankiai? Mokslininkai mano radę atsakymą