Sudarytas išsamiausias kraštovaizdžio po Antarktidos ledynu žemėlapis. Naujausias kūrinys atskleidžia žemyno paslėptus kalnus ir gilias kanjonų vietas.
Ilgai rinktų duomenų rezultatas
Tarptautinių mokslininkų komanda, vadovaujama Didžiosios Britanijos Antarkties tyrimo, surinko iki šiol detaliausius duomenis apie kraštovaizdį, esantį po Antarktidos ledynu.
Žemėlapis žinomas kaip „Bedmap 3“ paskelbtas kovo 12 d. Jis sudarytas iš daugiau nei šešis dešimtmečius apimančių tyrimų duomenų. Šie duomenys buvo rinkti lėktuvų, palydovų, laivų ir netgi šunų traukiamų rogių.
Žemėlapio nuotraukose vietoj 27 milijonų kubinių kilometrų ledyno sluoksnio matomas vaizdas su žemyno kalnais ir kanjonais.
Atskleidė įdomių detalių
Sulyginus Antarktidos ledyno žemėlapį su po juo esančiu kraštovaizdžio žemėlapiu atskleista keletas įdomių detalių.
Bendras Antarkties ledo tūris siekia 27,17 mln. kub. km. Tuo tarpu jo plotis yra 13,63 mln. kv. km.
Jei ištirptų visas ledas, tikėtina, kad pasaulinis jūros lygis pakiltų 58 metrais.
Be to, šis žemyno modelis atskleidė naują storiausiu ledo sluoksniu padengtą žemyno vietą. Anksčiau ta vieta buvo priskirta „Astrolabės“ baseinui, „Adélie“ žemėje.
Naujausiais duomenimis ši vieta yra dar neįvardytame kanjone, esančiame 76.052° pietų platumos, 118.378° rytų ilgumos, „Wilkes“ žemėje. Čia ledo storis galėtų siekti 4757 m.
Žemėlapių specialistas ir tyrimo bendraautorius Peter Fretwell priduria:
„Iš esmės tapo aišku, kad Antarktidos ledynas yra storesnis, nei mes iš pradžių supratome, ir turi didesnį ledų tūrį, kuris remiasi uolų pagrindu po jūros lygiu. Tai kelia didesnę ištirpusio ledo grėsmę dėl šiltų vandenų įsiskverbimo į žemyno pakraščius. „Bedmap 3“ rodo, kad Antarktida yra šiek tiek pažeidžiamesnė nei manėme anksčiau“.
Kraštovaizdžio po Antarktida žemėlapis leis atlikti daugiau tyrimų
„Bedmap 3“ padės tolimesniuose moksliniuose tyrinėjimuose. Žemėlapis leis suprasti, kaip Antarktida gali reaguoti į šylantį klimatą, analizuojant ledo sluoksnio ir ledyno pagrindo sąveiką.
Dr. Hamish Pritchard, ledo tyrėjas ir pagrindinis žemėlapio autorius, sako:
„Tai yra pagrindinė informacija, kuri yra pagrindas kompiuteriniams modeliams, kuriuos naudojame tyrinėti, kaip ledas judės per žemyną kylant temperatūroms. Įsivaizduokite, kad ant akmeninio pyrago pilate sirupą – visi kalneliai ir duobės nuspręs, kur sirupas nubėgs ir kaip greitai. Tai yra ir su Antarktida: kai kurie kalnai sulaikys ledą, o įdubos ir lygesnės vietos leis jam paspartėti“.
Bandymų atskleisti Antarktikos paslaptis – ne vienas
Šis žemėlapis yra trečiasis ir kol kas sėkmingiausias bandymas nupiešti Antarktidos uolų dugną nuo pat 2001. Mokslininkams pavyko įterpti dvigubai daugiau ankstesnių duomenų taškų.
Tai yra dar vienas žingsnis leidžiantis mokslininkams priartėti prie Antarktidos saugomų paslapčių ir atlikti išsamesnius žemyno reljefo tyrimus.
