Skip to content
JAV kariuomenė pasitelks 5G ir 6G tinklus dronams aptikti: užduotis patikėta „Nokia“

Asociatyvi DI generuota iliustracija.

JAV kariuomenė pasitelks 5G ir 6G tinklus dronams aptikti: užduotis patikėta „Nokia“

Telekomunikacijų bendrovės „Nokia“ padalinys „Nokia Federal Solutions“ gavo JAV gynybos struktūrų sutartį kurti technologijas, kurios leistų mobiliojo ryšio infrastruktūrą naudoti ne vien duomenims perduoti, bet ir objektams aptikti. Apie tai bendrovė pranešė lapkričio 13 dieną. Projektas „RAPID“ susijęs su 5G ir būsimų 6G tinklų gebėjimu analizuoti aplinką, atpažinti objektus bei juos sekti.

REKLAMA
Asociatyvi DI generuota Nokia 5G 6G dronų aptikimas iliustracija
Asociatyvi DI generuota iliustracija.

Tokios technologijos vadinamos integruotu ryšiu ir jutimu, arba ISAC (angl. Integrated Sensing and Communications). Tradiciniame tinkle antenos daugiausia aptarnauja mobilųjį ryšį, o radarai yra atskiros specialios sistemos. ISAC koncepcija numato, kad tam tikri signalų pokyčiai ir atspindžiai galėtų suteikti papildomos informacijos apie šalia esančių objektų judėjimą. Teoriškai viena infrastruktūra galėtų atlikti dvi funkcijas, tačiau tai nereiškia, kad bet kuris šiandieninis 5G bokštas jau yra veikiantis dronų radaras.

Pagal projektą „Nokia“ turi kurti, integruoti ir demonstruoti technologinę grandinę nuo signalų gavimo iki objektų aptikimo. Pagrindinis tikslas – geresnis situacijos supratimas ir apsauga nuo naujų grėsmių, įskaitant nedidelius orlaivius. Mobiliojo ryšio signalai yra plačiai paplitę, todėl jų panaudojimas stebėjimui gali suteikti papildomų galimybių. Vis dėlto sistemos gebėjimą patikimai atskirti mažą droną nuo kitų judančių objektų dar turi įrodyti bandymai.

REKLAMA

Ką rodo naujausi faktai?

Ryšio ir jutimo sujungimas kelia ir techninių klausimų. Tinklai projektuojami taip, kad užtikrintų didelę duomenų perdavimo spartą ir vartotojų aptarnavimą, o stebėjimui svarbus signalo tikslumas, apdorojimo greitis ir darbas triukšmingoje aplinkoje. Taip pat būtina nuspręsti, kaip sistema veiktų esant trikdžiams ir kaip būtų apsaugomi surinkti duomenys. Dėl to kol kas kalbama apie prototipo rengimą, o ne visuotinį kariuomenės tinklų pakeitimą.

JAV gynybos institucijų susidomėjimas tokiomis technologijomis iš dalies atspindi išaugusį mažų dronų vaidmenį kare. Tradicinės oro gynybos priemonės ne visada ekonomiškai tinkamos aptikti ar neutralizuoti pigius ir žemai skrendančius aparatus. Papildomi jutikliai gali padėti anksčiau pastebėti objektus ir perduoti duomenis atsakingoms sistemoms. Tai dar viena gynybos technologijų kryptis šalia radaro, optinių kamerų, radioelektroninio žvalgymo ir kitų priemonių.

Kodėl tai svarbu Lietuvos skaitytojams?

Lietuvoje tema ypač aktuali dėl dronų grėsmių Baltijos regione ir 5G tinklų plėtros. Nors „Nokia“ projektas vykdomas JAV, pati technologinė kryptis gali būti vertinga ir Europos rinkai. Apie vietines iniciatyvas skelbėme straipsnyje apie bandymus Pabradėje. Ten vertinamos skirtingos technologijos, o būsimos ryšio tinklų funkcijos galėtų tapti dar vienu papildomu įrankiu.

REKLAMA

Ne mažiau svarbu išvengti klaidingo įspūdžio, kad visos ryšio antenos staiga taps karinės paskirties stebėjimo priemonėmis. Tam reikės konkrečios įrangos, programinės įrangos, leidimų ir atitinkamų duomenų apsaugos standartų. Bendroji tendencija aiški: mobilieji tinklai ateityje gali atlikti daugiau užduočių nei vien telefonų ar daiktų interneto įrenginių ryšys. Apie Lietuvos ryšio infrastruktūros plėtrą neseniai rašėme kitame straipsnyje.

Techniniu požiūriu ryšio signalų panaudojimas aplinkos stebėjimui primena radaro principus, tačiau abu sprendimai nėra tapatūs. Radaras paprastai projektuojamas konkrečiam aptikimo uždaviniui, o mobiliojo ryšio tinklai turi patikimai aptarnauti vartotojus. Taigi specialiai sukurti algoritmai turi išgauti papildomos informacijos netrukdydami pagrindinei tinklo funkcijai. Tokiam deriniui prireiks testų skirtingomis oro sąlygomis, tarp pastatų ir esant daugybei kitų signalų atspindžių. Tik tuomet bus galima spręsti, kuriems saugumo uždaviniams jis tinkamas.

Dar vienas klausimas – kur tokia sistema turėtų būti diegiama pirmiausia. Kritinės infrastruktūros objektuose, kariniuose poligonuose ar oro uostų prieigose naujų jutiklių poreikis skirtingas. Nėra vienos technologijos, kuri patikimai aptiktų kiekvieną objektą visomis aplinkybėmis. Todėl mobiliojo ryšio infrastruktūros stebėjimo galimybės greičiausiai būtų naudojamos kartu su kitais jutikliais, o ne vietoje jų. Tai svarbu ir ekonomiškai: efektyviausia gali būti ne brangiausia universali sistema, o kelių papildančių technologijų derinys.

REKLAMA

Vienas įdomesnių būsimos technologijos scenarijų – mobiliojo ryšio bokštų galimybė suteikti papildomą informacinį sluoksnį jau esamoms saugumo sistemoms. Tai galėtų būti naudinga didelėse teritorijose, kur vien tik optinių kamerų arba tradicinių radarų aprėptis yra ribota. Vis dėlto galutinė nauda priklausys nuo papildomų jutiklių poreikio, duomenų apdorojimo greičio ir sistemų tarpusavio suderinamumo. Būtent todėl JAV projektas orientuotas į prototipavimą ir demonstravimą, o ne į iš karto paskelbtą masinį diegimą.

Šaltiniai: pirminis pranešimas.

Kaip vertinate šį straipsnį?

NAUJIENOS IŠ INTERNETO

Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.

Sekite mokslo ir technologijų tendencijas
Dalyvaukite diskusijose
Naujienas gaukite pirmieji
1 700+ narių jau seka mūsų puslapį, laukiame tavęs!
10

Taip pat skaitykite

Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.