Mokslininkas atsako: ko reikia, kad žmogus išgyventų 20 000 metų

Sekite TechNaujienos Google

Mokslininkų atlikti skaičiavimai stebina – anot jų, žmonės galėtų gyventi nuo 1 000 iki 20 000 metų. Tiesa, senėjimo ekspertas teigia, kad reikėtų atlikti keletą genetinių pakeitimų.

Gyvenimo trukmė ilgėja, bet kokia yra riba?

Besikeičianti visuomenė, gyvenimo sąlygos ir technologijos per pastarąjį šimtmetį atvėrė naujas galimybes ir prailgino gyvenimo trukmę. Kol vieni tvirtina, kad tipinio žmogaus gyveno trukmė vidutiniškai siekia 70 metų, genetikai mano, kad evoliucija „užprogramavo“ neaplenkiamą 115 metų ribą.

Šiuos įsitikinimus netrukus paneigs senatvės ekspertas, molekulinės biogerontologijos profesorius Birmingemo universitete, João Pedro de Magalhães. Jo įsitikinimu žmonės tikrai galėtų gyventi 1000 metų. Mokslininkas išsamiai tyrė labai ilgai gyvenančių gyvūnų genomus, pavyzdžiui „bowhead“ banginį, galintį sulaukti 200 metų.

Ekspertas atskleidžia, jei tik pašalintume senėjimą ląstelių lygmenyje, žmonės potencialiai galėtų gyventi net iki 20 000 metų.

Naujausi straipsniai

3 min. skaitymo • prieš 4 val

Europa ruošia naują priešraketinės gynybos sistemą: kokias grėsmes ji turėtų padėti atremti?

3 min. skaitymo • prieš 4 val

Lietuvos pasieniečiai perėmė jau 57 dronus: vienas jų gabeno net 1 000 pakelių cigarečių

3 min. skaitymo • prieš 4 val

Lietuvių mokslininkai mikroplastiką naikins šviesa ir garsu: tyrimams skirta 350 tūkst. eurų

Visi naujausi straipsniai →

Organizmas galėtų būti „perprogramuojamas“, bet ar turime tam galimybes?

Mokslininkas tvirtina, kad nors ir genetikai įsitikinę, kad senėjimas yra užprogramuotas, tyrėjai teoriškai pajėgtų perprogramuoti žmogaus ląsteles, pakeičiant genus, dalyvaujančius senėjimo procesuose ir atidėti ar pakeisti senėjimą.

Didžiausia šiandienos problema yra ta, kad kol kas nėra technologijos su kuria tai būtų galima padaryti. Visgi profesorius nuoširdžiai tikisi, kad sukurti ją įmanoma ir tvirtina: „Noriu apgauti mirtį.“

Viltimi jam tampa asmeninė patirtis – seneliui dar 1920 m. mirus nuo plaučių uždegimo, profesorių nuo jos išgelbėjo paprasta penicilino dozė. Remdamasis šiuo pavyzdžiu jis tiki, kad mokslininkai taip pat galėtų sukurti senėjimo gydymo būdus. O šiandieninėje rinkoje profesorius perspektyviai vertina rapamicino junginį, kuris gyvūnų gyvenimo trukmę prailgina 5-10%.

Turi įdomių ateities planų

Profesorius teigia, kad banginio DNR yra linkę greičiau atsikurti, todėl jie yra atsparesni ligoms, yra ir genas „P53“, slopinantis vėžį. Taip pat jis atskleidžia, kad ateityje norėtų atlikti eksperimentą, kurio metu šio banginio geną implantuotų pelei ir galėtų stebėti, ar ši gyvens ilgiau.

Nors, anot tyrėjo, tai tikrai įmanoma, atlikti skaičiavimai tą patvirtina, kol kas dar neverta tikėtis, kad šie pokyčiai įvyks artimiausiu metu.

Ilgo gyvenimo paslaptis aktuali tiek fantastikos srityje, tiek rimtuose mokslininkų darbuose. Nagrinėdama ilgaamžių žmonių paslaptis, jie aiškinasi, kokia gi iš tiesų yra ta paslaptis. O ekspertai atrado ir metodą, stabdantį odos senėjimą.