Jūsų išmanusis laikrodis gali klaidinti: daugiau apskaičiuoja, nei iš tikrųjų išmatuoja

Sekite TechNaujienos Google

Išmanusis laikrodis ant riešo gali rodyti dešimtis skaičių – nuo pulso ir miego trukmės iki streso, energijos sąnaudų, pasirengimo treniruotei ar net kūno sudėties. Tačiau nauja mokslinė apžvalga primena svarbų dalyką: nemaža dalis šių rodiklių nėra tiesiogiai išmatuojami. Jie apskaičiuojami iš jutiklių signalų, naudotojo duomenų ir gamintojo algoritmų.

2026 m. liepos 15 d. žurnale „Sensors“ paskelbtoje apžvalgoje Mičigano universiteto ir Hope College tyrėjai nagrinėjo, kaip vartotojams skirti išmanieji laikrodžiai generuoja sveikatos bei fizinio aktyvumo rodiklius. Rugsėjo pradžioje Mičigano universitetas dar kartą atkreipė dėmesį į šį darbą, pabrėždamas, kad ne visi laikrodžio ekrane matomi skaičiai turėtų būti vertinami vienodai.

Kas iš tiesų matuojama, o kas tik apskaičiuojama?

Pagrindinis skirtumas slypi tarp jutiklio užfiksuoto signalo ir galutinio skaičiaus ekrane. Pavyzdžiui, optinis širdies ritmo jutiklis fiksuoja kraujo tūrio pokyčius po oda, o akselerometras – riešo judėjimą. Tai yra gana tiesioginiai fiziniai signalai. Tačiau tokie rodikliai kaip sudegintos kalorijos, VO₂ max, miego fazės, „readiness“ ar „body battery“ tipo balai jau kuriami pasitelkiant papildomus algoritmus ir prielaidas.

Tyrėjai išskiria daugiapakopį procesą: laikrodžio jutikliai pirmiausia surenka neapdorotus duomenis, vėliau signalai apdorojami ir transformuojami algoritmais, o tik tada paverčiami vartotojui suprantamu fiziologiniu ar elgesio rodikliu. Kuo daugiau tarpinių žingsnių, tuo daugiau vietos atsiranda paklaidoms.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 19 minučių

Ši dyzelinių automobilių klaida gali baigtis tūkstantine sąskaita: taip užkemšamas DPF

3 min. skaitymo • prieš 36 minutės

Pilate 98 benziną manydami, kad jis geresnis? Daugeliui automobilių tai – pinigų švaistymas

3 min. skaitymo • prieš 41 minutė

Kameros jau ir tualete: dirbtinis intelektas analizuoja, ką žmogus palieka po savęs

Visi naujausi straipsniai →

Apžvalgoje vertinti tokie rodikliai kaip širdies ir kraujagyslių sistemos duomenys, energijos sąnaudos, aerobinis pajėgumas, miego ir pasirengimo balai, kūno sudėtis, judėjimo mechanika, kraujospūdis be manžetės, prakaito netekimas, hidratacija ir neinvazinis gliukozės stebėjimas. Tyrėjų išvada aiški: tikslumas labai priklauso nuo konkretaus laikrodžio, algoritmo, žmogaus, veiklos tipo ir net aplinkos.

Tai nereiškia, kad išmanieji laikrodžiai yra nenaudingi. Priešingai – jie gali būti labai geri stebint savo paties tendencijas. Jei žmogus kelias savaites matuoja poilsio pulsą tuo pačiu įrenginiu ir tuo pačiu metu, jo pokyčiai gali būti vertingi. Problema prasideda tada, kai vienas konkretus skaičius pradedamas laikyti laboratorinio matavimo atitikmeniu.

Kur klaidos tikimybė didžiausia?

Vienas geriausiai ištirtų ir dažniausiai tikslesnių rodiklių yra širdies ritmas, ypač ramybės metu. Tačiau net jis gali prastėti intensyviai judant, netinkamai prigludus laikrodžiui ar esant prastesniam optinio jutiklio kontaktui su oda. Tuo tarpu energijos sąnaudos, miego stadijos ar sudėtingi „sveikatingumo balai“ dažniau remiasi modeliais, o ne vienu tiesioginiu matavimu.

2026 m. liepą paskelbta kita sisteminė apžvalga taip pat parodė panašų vaizdą: širdies ritmo duomenys tarp populiarių išmaniųjų laikrodžių buvo vieni tiksliausių, o energijos sąnaudų, miego ir žingsnių tikslumas tarp skirtingų gamintojų ir modelių gerokai svyravo.

Todėl laikrodžio parodytas „85 proc. pasirengimas“, „32 balų stresas“ ar konkreti miego fazė nėra tas pats, kas tiesiogiai laboratorijoje išmatuotas fiziologinis parametras. Dažnai tai yra gamintojo algoritmo interpretacija, kurios formulė vartotojui apskritai nėra atskleidžiama.

Ši tema ypač aktuali dabar, kai išmanieji laikrodžiai siūlo vis daugiau sveikatos funkcijų. Technaujienos.lt neseniai rašė, kad naujausi laikrodžiai gauna vis daugiau pažangių stebėjimo funkcijų, o jų techninės galimybės sparčiai plečiasi. Kartu verta prisiminti ir kitą praktinę pusę – kai kurie modeliai per labai trumpą laiką praranda didelę dalį savo vertės.

Mičigano universiteto tyrėjai rekomenduoja išmaniojo laikrodžio duomenis vertinti kaip papildomą informaciją, o ne kaip galutinę diagnozę. Ypač atsargiai reikėtų žiūrėti į rodiklius, kurie pateikiami labai tiksliais skaičiais, nors iš tikrųjų yra sudėtingo algoritmo rezultatas. Kitaip tariant, laikrodis gali būti puikus asmeninių tendencijų stebėtojas, bet jis nebūtinai yra tikslus medicininis matuoklis.