Mokslininkai tyrimo metu atrado, kad vyresniame amžiuje viena iš neaktyvių moterų X chromosomų suaktyvėja. Tai galėtų paaiškinti, kodėl moterys senatvėje išlaiko geresnę kognityvinę funkciją nei vyrai.
Atliktas tyrimas
„Science Advanced“ paskelbtame tyrime mokslininkai atliko bandymus su pelėmis. Jas modifikavus tyrėjų komanda analizavo keturių jaunų ir keturių senų pelių genų aktyvumą. Pastarosios pelės buvo 20 mėnesių amžiaus – tai yra apie 65-erius žmogaus metus.
Tyrimo metu dėmesys kreiptas į pagrindinį smegenų atminties centrą, kuris įprastai metams bėgant dėl senėjimo procesų traukiasi. Ištirta daugiau nei 40 000 ląstelių, kurios padeda palaikyti smegenų neuronus ir gamina izoliacinę medžiagą, vadinamą mielinu.
Tyrėjų komanda buvo nustebusi, kai atrado maždaug 22 aktyvius genus, kurie jaunesniame amžiuje būna neaktyvūs.
Neurologijos profesorė, Dena Dubal, apibūdindama šį atradimą komentuoja:
„Tipiško senėjimo metu moterų smegenys atrodo jaunesnės ir turi mažiau kognityvinių sutrikimų, palyginti su vyrų. Šie rezultatai rodo, kad moterų organizme esanti „tylioji“ X chromosoma iš tikrųjų vėl suaktyvėja vėlyvame amžiuje, tikriausiai padėdama sulėtinti kognityvinį nuosmukį.“
Tyrimo rezultatai paaiškina stebėtas tendencijas
Visada buvo stebima, kad vyrų ir moterų senėjimo procesai skiriasi. Atsižvelgiant į smegenų funkcines savybes, moterys rečiau serga įvairiomis demencijos formomis. Nors ir joms dažniau yra būdinga sirgti Alzheimerio liga, tačiau jų gyvenimo trukmė šiuo atveju vis tiek išlieka ilgesnė nei vyrų.
Iki šiol biologiniai skirtumai, atsirandantys dėl senėjimo, mokslininkų galėjo būti paaiškinti tuo, kad vyrai turi X ir Y chromosomą, o moterys dvi X chromosomas. Kadangi ląstelių aktyvumui palaikyti užtenka vienos X chromosomos, kita yra „tylioji“.
Viena iš tyrimo autorių, Margaret Gadek, sako, kad buvo svarbu ištirti, kokią reikšmę šiuose procesuose turi X chromosomą.
„Yra daugybė dokumentuotų tendencijų, rodančių, kad moterų populiacijoje kognityvinis senėjimas yra atsparesnis, palyginti su vyrais. Yra daug priežasčių, kodėl šios tendencijos egzistuoja, tačiau viena iš sričių, kurią norėjome ištirti, buvo X chromosomos vaidmuo.“
Pastebėta dar viena detalė
Vienas iš genų „PLP1“ tyrimo metu buvo aktyvus septyniuose ląstelių tipuose iš tirtų devynių. Jis yra susijęs su mielinu, kuris svarbus kognityvinėms funkcijoms, o jo mutacijos sukelia intelekto negalią.
Viename iš atliktų eksperimentų tyrimo metu patvirtinta, kad šis genas buvo aktyvesnis moteriškos lyties pelėse, todėl joms geriau sekasi atlikti mokymosi ir atminties testus.
Toliau planuojama tęsti tyrimus ir juos atlikti analizuojant žmonių genetines savybes tam, kad šiuos rezultatus būtų galima visapusiškai patvirtinti.
Tuo tarpu Misūrio universiteto komandai pavyko sukurti dirbtiniu intelektu pagrįstą nešiojamą sistemą, kuri leis senjorams pranešti apie vykstančius kognityvinius pokyčius smegenyse.
