NASA paskelbė istorinį etapą: „Voyager 1“ nuo Žemės skirs net viena šviesos diena

Sekite TechNaujienos Google

Beveik pusę amžiaus kosmose keliaujantis „Voyager 1“ ruošiasi pasiekti atstumą, kokio dar nebuvo pasiekęs joks žmogaus sukurtas objektas. NASA lapkričio 10 dieną oficialiai paskelbė, kad lapkričio 18-ąją zondą nuo Žemės skirs viena šviesos diena – apie 25,9 mlrd. kilometrų. Tai reiškia, kad net šviesos greičiu judančiam radijo signalui reikės maždaug 24 valandų pasiekti zondą. Naujas rekordas dar neįvyko, tačiau NASA jau ruošia pasaulinę jo minėjimo programą.

„Voyager 1“ startavo 1977 metais ir pirmiausia tyrinėjo išorines Saulės sistemos planetas. 2012 metais jis pasiekė tarpžvaigždinę erdvę, ištrūkęs už Saulės vėjo formuojamos heliosferos ribų. Nuo to laiko aparatas toliau siunčia unikalius aplinkos matavimus, nors jo energijos ištekliai mažėja. Naujausias NASA pranešimas kalba apie artėjantį atstumo etapą, o ne apie zondo nusileidimą, susidūrimą ar naujai aptiktą planetą.

Ką reiškia viena šviesos diena

Šviesos diena yra atstumo, o ne laiko vienetas. Tai kelias, kurį šviesa nueina vakuume per 24 valandas. Pagal NASA zondų padėties duomenis, „Voyager 1“ šį atstumą pasieks lapkričio 18 dieną 2:16 val. Kalifornijos laiku, arba 12:16 val. Lietuvos laiku. Tuo momentu nuo Žemės pasiųsta komanda būtų gauta tik kitą dieną, o atsakymo kelionė atgal užtruktų dar tiek pat.

Šis atstumas stulbina, nes dauguma kasdienių kosmoso pranešimų susiję su Mėnuliu, iki kurio šviesa keliauja apie 1,3 sekundės, arba Marsu, su kuriuo signalo delsimas priklauso nuo planetų padėties. „Voyager 1“ atveju dvipusis keitimasis signalais jau artėja prie dviejų dienų. Tai apsunkina gedimų diagnostiką: inžinieriai negali gauti atsakymo iš karto po komandos, todėl turi gerai suplanuoti kiekvieną žingsnį.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 29 minutės

„Amazon“ paskelbė neįprastą rekordą: tūkstančiai DI agentų parašė visą programos kodą be žmonių

4 min. skaitymo • prieš 39 minutės

„Chrome“ naudotojams – skubus įspėjimas: „Google“ patvirtino, kad nauja saugumo spraga jau išnaudojama

5 min. skaitymo • prieš 7 val

Naujas smūgis „Nvidia“: pranešta apie dar vieną J. Huango neištikimybės atvejį

Visi naujausi straipsniai →

Kaip prie istorinio momento gali prisidėti lietuviai

NASA kviečia žmones visame pasaulyje lapkričio 17 dieną po saulėlydžio simboliškai pasiųsti šviesos signalą į dangų. Specialiame „Shine Bright for Voyager“ puslapyje pateikiamas įrankis, kuris telefonu arba planšete gali atkurti „VGR“ ženklą Morzės kodu. Tai simbolinis renginys, o ne tikras duomenų siuntimo ryšys į zondą: „Voyager“ signalus priima NASA „Deep Space Network“ antenų tinklas.

Agentūra taip pat planuoja viešas diskusijas su misijos mokslininkais ir inžinieriais. Nors aparatas yra labai toli, jo mokslinis gyvenimas nesibaigė. NASA komanda nuolat taupo energiją, perjungia įrenginius ir sprendžia ryšio problemas, siekdama kuo ilgiau išlaikyti naudingus matavimus. Tačiau negalima garantuoti, kiek metų zondas dar veiks – tam įtakos turi senstanti įranga ir ribotas elektros tiekimas.

Apie kitus neįprastus astronomijos įvykius jau rašėme pristatydami paslaptingus žvaigždės išsiveržimus, Saturno užstojimą ir asteroidų stebėsenos sprendimus. „Voyager 1“ istorija kitokia: ji pasakoja ne apie trumpą reiškinį danguje, o apie kelis dešimtmečius trunkančią žmogaus sukurtos technikos kelionę.

Žmonijai toks atstumas suteikia ir neįprastą komunikacijos pamoką. Žemėje esame įpratę, kad žinutė pašnekovą pasiekia akimirksniu, tačiau „Voyager 1“ atveju net paprasčiausias „ar gavai komandą?“ klausimas gali reikalauti beveik dviejų parų. Misijos specialistai dėl to turi planuoti veiksmus daug anksčiau ir negali kiekvieno techninio sprendimo tikrinti realiu laiku. Tai ypač sudėtinga senstant zondo komponentams, kurių neįmanoma fiziškai pakeisti ar sutaisyti.

Pačiam zondui artėjantis rekordas nebus juntamas – jis ir toliau judės tarpžvaigždinėje erdvėje. Atstumo ribą sugalvojo žmonės, norėdami aiškiau suvokti kosminį mastelį. Įdomu ir tai, kad iki tol iš Žemės išsiųstas signalas per metus vis ilgiau keliauja iki aparato, todėl ryšio infrastruktūra turi prisitaikyti prie vis silpnesnio ir labiau uždelsto perdavimo. NASA pabrėžia, kad tolimiausia misija išlieka vertinga ne vien istorinėmis nuotraukomis, bet ir unikaliais aplinkos už heliosferos duomenimis.

Istorinis „Voyager 1“ atstumas taip pat primena, kad kosmoso masteliui suprasti svarbi tiksli terminija. Viena šviesos diena nėra zondo skrydžio trukmė ir nereiškia, kad jis gali grįžti į Žemę per 24 valandas. Tai tik signalo kelionės atstumas. Pats aparatas judėjo beveik penkis dešimtmečius ir visą šį laiką buvo valdomas iš Žemės. NASA primena, kad susisiekti su zondu darosi vis sudėtingiau, tačiau būtent jo nuotoliniai matavimai yra unikalus tarpžvaigždinės aplinkos tyrimų šaltinis.

Lapkričio 18 dienos rekordas nebus naujas fizinis kosmoso barjeras – pats zondas nepastebės ypatingo pokyčio. Jo svarba simbolinė ir inžinerinė: žmonijos aparatas pasiekė vietą, kur net greičiausias įmanomas signalas keliauja visą parą, o misija vis dar tęsiasi. Originalius NASA zondo vaizdus ir projekto informaciją skaitytojai gali rasti aukščiau nurodytuose oficialiuose šaltiniuose.