Antarktidos ežeras Enigma pateisina savo pavadinimą. Nuolat ledu padengtas ežeras, pavadintas dėl savotiško atplaišų kūgio jo centre, dar neseniai buvo laikomas užšalusiu. Tačiau mokslininkai aptiko po ledo paviršiumi paslėptą gėlo vandens sluoksnį, kuriame gyvena įvairūs mikroorganizmai.
Kaip vyko mokslinis tyrimas?
2019 m. lapkričio – 2020 m. sausio mėn. vykusios ekspedicijos į Antarktidą metu mokslininkai ištyrė ežerą žemę skverbiančiu radaru ir aptiko mažiausiai 12 metrų skysto vandens po ledu. Tada tyrėjai išgręžė ledą ir pasiuntė kamerą ištirti ežero gelmių.
Pirmiausia komanda ištyrė vandenį, kad nustatytų, iš kur jis atsirado. Tai buvo svarbu nustatyti, nes šioje vietovėje iškrenta mažai kritulių, pučia stiprūs vėjai ir degina intensyvi saulė, todėl bet koks Enigmos ežero vanduo jau seniai turėjo išdžiūti.
Remdamiesi vandenyje esančių druskų chemine sudėtimi, tyrėjai iškėlė hipotezę, kad ežero vandenį nežinomu požeminiu keliu nuolat papildo netoliese esantis Amorfo ledynas.
Po Antarktidos ledu slypinti ekosistema
Mokslininkai nustatė, kad nors Enigmos ežeras yra izoliuotas nuo atmosferos, jo vandenyse gyvena kelių rūšių mikrobai, kurie padengia ežero dugną mikrobų sluoksniais. Daugelis šių organizmų yra fotosintetinantys, todėl ežere yra didelė ištirpusio deguonies koncentracija.
Kai kurie sluoksniai suformavo ploną, dygliuotą ežero dugno dangą. Taip pat tyrime tyrėjai rašė, kad kitos priminė „suglamžytą storą kilimą, kartais suformuodavo dideles amorfines į medžius panašias struktūras, kurių aukštis siekė iki 40 cm, o skersmuo – iki 50-60 cm“.
Tarp mikrobų gyventojų buvo kelios Patescibacteria rūšys – maži vienaląsčiai organizmai, kurie prisitvirtina prie didesnių šeimininko ląstelių ir užmezga abipusiai naudingus arba grobuoniškus santykius.
Šių organizmų niekada anksčiau nebuvo rasta ledu padengtuose ežeruose, be to, jie paprastai neauga didelio deguonies kiekio sąlygomis, todėl galima daryti prielaidą, kad šios Patescibacteria galėjo pasitelkti unikalias medžiagų apykaitos gudrybes, kad išgyventų.
„Šis atradimas atskleidžia Antarktidos nuolat ledu padengtų ežerų mitybos tinklų sudėtingumą ir įvairovę, o simbiotinis ir plėšrus gyvenimo būdas yra anksčiau nepripažintas“, – rašoma mokslininkų tyrime.
Tyrimo bendraautorius geofizikas Stefano Urbini pranešime rašė, kad panašios į Enigmos ežerą aplinkos egzistuoja tokiuose lediniuose palydovuose kaip Europa ar Enceladas.
Todėl ekstremali ežero ekosistema gali suteikti įžvalgų apie sąlygas tose vietose, kur mikrobinė gyvybė gali būti aptinkama kituose pasauliuose.