Mokslininkai tikina, turintys matematinį įrodymą, kuris paneigia faktą, kad galėtume gyventi tik kompiuterinėje simuliacijoje. Pasak jų, tai ne tik mažai tikėtina, bet tiesiog neįmanoma.
Paneigė faktą
Britų Kolumbijos universiteto tyrėjai galbūt turi atsakymą į vieną didžiausių mokslo klausimų. Naujas jų tyrimas naudoja logiką ir fiziką tam, kad paneigtų mokslinės fantastikos pamėgtą siužeto vingį. Ir nors netrūksta nuomonių, kad iš tiesų mūsų visata tik iliuzija, veikianti kokios nors pažangios civilizacijos superkompiuteryje, mokslininkai teigia – tai neįmanoma.
Pasak jų, jie sugebėjo matematiškai įrodyti, kad fundamentali realybės prigimtis yra sudėtinga ir veikia taip, kaip joks kompiuteris niekada negalėtų imituoti. Taip pat jų išvados neapsiriboja teiginiu, kad gyvename ne imituotame pasaulyje, o žvelgia kur kas giliau, didinant supratimą, jog visata sukurta tokiu supratimu, kuris visais atvejais pranoksta algoritmų ribas.
„Buvo teigiama, kad Visata galėtų būti simuliuojama. Jei tokia simuliacija būtų įmanoma, simuliuota visata galėtų pati sukurti gyvybę, kuri savo ruožtu sukurtų dar vieną simuliaciją. Ši pasikartojanti galimybė leidžia manyti, kad mažai tikėtina, jog mūsų visata yra pirminė – veikiau tai būtų simuliacija, egzistuojanti kitoje simuliacijoje“, – teigia docentas Miras Faizalas. Pasak jo, ši idėja anksčiau iš tiesų atrodė nepasiekiama moksliniam tyrimui, tačiau ekspertai tikina, kad iš tikro moksliškai nagrinėti ją įmanoma.
Kaip patikrino?
Mokslininkai mano, kad šiuolaikinė fizika jau seniai peržengė seną požiūrį, jog viskas pasaulyje sudaryta iš „kietos materijos“. Einšteinas parodė, kad erdvė su laiku yra susiję (reliatyvumo teorija), kvantinė mechanika atskleidė, kad viskas, ką laikome materija, iš tiesų elgiasi kaip energijos ir tikimybės bangos, o nauji tyrimai, susiję su kvantine gravitacija, siūlo dar radikalesnę idėją – erdvė ir laikas nėra pagrindiniai mokslo dalykai, o tik pasekmės, kurios kyla iš kažko gilesnio, t. y. informacijos.
Pasak mokslininkų, visata ir gali būti ši sudėtinga informacijos sistema, kuri iš šių duomenų „sukuria“ žmonėms pažįstamą erdvę. Jie įrodė, kad net ir tokia informacija, kaip visatos prigimtis, negali būti visiškai paaiškinta vien tik skaičiavimais ar kompiuteriniais modeliais. Jie pasitelkė matematines teoremas, kaip K. Gėdelio neišbaigtumo teoremą, o jų galutinė išvada – kompiuteris visada seka žingsnis po žingsnio nurodyta instrukcija ir nesvarbu, kokia sudėtinga ji bebūtų, tačiau kai kurios tiesos yra realios, tačiau neįrodomos jokia kompiuterine logika.
„Mes įrodėme, kad neįmanoma aprašyti visų fizinės realybės aspektų naudojant skaičiavimo kvantinės gravitacijos teoriją. Todėl jokia fiziškai išsami ir nuosekli visko teorija negali būti išvesta vien tik skaičiavimais“, – priduria dr. M. Faizalas.
Pasak mokslininkų tai vienas pirmųjų kartų, kai kompiuterinės simuliacijos hipotezė, kuri ilgą laiką buvo tik filosofija, perkelta į mokslą. Visgi kritikai abejonių vis dar turi, o vienas mokslininkas dar neseniai pareiškė žinantis savo būdą, kaip tai patikrinti.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prisijunk prie mūsų „Facebook“ bendruomenės
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
- Sekite mokslo ir technologijų tendencijas
- Dalyvaukite diskusijose
- Naujienas gaukite pirmieji
