Humanoido pirštai spaudžia kompiuterio klaviatūrą.
„OpenAI“ skelbia proveržį: DI išsprendė 80 metų gluminusią matematikos problemą
TRUMPAI
- • „OpenAI“ teigia, kad jų dirbtinio intelekto modelis išsprendė beveik 80 metų matematikus gluminusią problemą.
- • Sprendimą pasiūlė ne specializuota sistema, o bendros paskirties DI mąstymo modelis.
- • Panašūs DI gebėjimai ateityje gali būti pritaikyti ir kitose mokslo srityse.
Technologijų milžinė „OpenAI“ teigia pirmą kartą išsprendusi vieną garsiausių matematikos problemų. Bendrovės sukurtas dirbtinio intelekto (DI) modelis paneigė matematinę prielaidą apie vienodo atstumo taškų (angl. Planar unit distance) problemą plokštumoje. „OpenAI“ proveržis paskelbtas po ankstesnės nesėkmės, kai bendrovė sulaukė kritikos dėl DI pateikto „naujo“ matematinio sprendimo, kuris vėliau pasirodė jau egzistuojantis mokslinėje literatūroje. Šįkart rezultatus tikrino nepriklausomi matematikai.
Problema, kuri glumino matematikus dešimtmečius
Sukurtas modelis išsprendė 1946 metais garsaus matematiko Paulio Erdőso iškeltą klausimą: kiek daugiausia vienodo atstumo taškų porų galima sudaryti plokštumoje iš tam tikro skaičiaus taškų.
Nors pati problema skamba gana paprastai, ji ilgą laiką buvo laikoma viena svarbiausių diskrečios geometrijos sričių užduočių. Matematikai dešimtmečius manė, kad geriausias sprendimas iš esmės yra paremtas kvadratinio tinklo principu, tačiau tikslaus įrodymo iki šiol nebuvo.
„OpenAI“ gegužės 20 dieną išplatintame pranešime teigia, kad jų modelis rado visiškai naują konstrukciją, leidžiančią pasiekti geresnį rezultatą nei manyta anksčiau. Kitaip tariant, ilgai vyravusi matematinė prielaida buvo paneigta.
Svarbiausia – ne pati formulė, o kaip ji buvo rasta
Didžiausią dėmesį matematikų bendruomenėje kelia ne tik pats rezultatas, bet ir būdas, kuriuo jis buvo pasiektas.
Pasak „OpenAI“, sprendimą sugeneravo bendros paskirties mąstymo modelis, kuris nebuvo specialiai apmokytas būtent šiai problemai. Tyrėjai aiškina, kad modelis analizavo įvairias P. Erdőso iškeltas problemas ir vienu atveju pats pasiūlė įrodymo kryptį, kuri vėliau pasitvirtino.

Tai svarbus skirtumas nuo ankstesnių DI sistemų, kurios dažniausiai gebėdavo surasti jau egzistuojančius sprendimus arba padėdavo žmonėms atlikti dalį skaičiavimų. Šiuo atveju kalbama apie naują matematinę idėją, kuri mokslininkus nustebino dar ir dėl to, kad „OpenAI“ modelis sprendimą pasiūlė ne iš geometrijos, o iš algebrinės skaičių teorijos perspektyvos – srities, kuri iki šiol su šia problema beveik nebuvo siejama.
TAIP PAT SKAITYKITE: Įveikta 40 metų mokslininkus gluminusi romėnų žaidimo mįslė: ją išsprendė dirbtinis intelektas
Kodėl tai svarbu ne tik matematikams
Ši istorija svarbi ne vien dėl pačios matematikos. Ji tampa dar vienu ženklu, kad pažangūs DI modeliai pradeda peržengti paprasto teksto generavimo ribas ir ne tik apibendrina jau egzistuojančią informaciją, o kuria visiškai naują.
Jei DI geba nuosekliai išlaikyti sudėtingą loginę grandinę ir pasiūlyti naujų idėjų srityse, kuriose dešimtmečius dirbo ekspertai, panašūs metodai ateityje gali būti pritaikyti ir daugelyje kitų sričių, sprendžiant žmonėms aktualias problemas.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
„Microsoft“ atsisako SMS kodų: milijonams „Windows“ vartotojų keisis prisijungimas prie paskyrų
2„Google“ ruošia didelius pokyčius: nuo „Gemini“ iki paieškos – svarbiausios „I/O 2026“ naujienos
3Kas yra pentest ir kaip etiniai įsilaužėliai padeda apsaugoti jūsų verslą
4Neraminantys rezultatai: 7 iš 10 žmonių jau nebeatskiria dirbtinio intelekto nuo tikro žmogaus
5Pažvelkite: „Tesla“ Vilniuje išbandė autonominio vairavimo sistemą
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.