Pereiti prie pagrindinio turinio
Skip to content
Estijos grupė gavo leidimą įsigyti „Litagrą“ – Lietuvos agroversle bręsta savininkų pokytis

Javų laukas, Lietuvos žemės ūkio verslo iliustracija

Estijos grupė gavo leidimą įsigyti „Litagrą“ – Lietuvos agroversle bręsta savininkų pokytis

Estijos bendrovei „Infortar Agro“ leista įsigyti visas „Litagros“ akcijas ir perimti jos vienvaldę kontrolę. Lietuvos Konkurencijos tarybos spalio 13 dieną paskelbtas sprendimas gali tapti reikšmingu nuosavybės pokyčiu šalies agroverslo sektoriuje. Tačiau konkurencijos leidimas nėra automatinis visų akcijų perleidimo patvirtinimas, todėl būsimos veiklos struktūros dar nereikėtų pristatyti kaip galutinai įgyvendintos.

REKLAMA

Spalio 13 dieną Konkurencijos taryba pranešė, kad prašymą dėl numatomo sandorio gavo rugsėjo 18 dieną. Institucijos vertinimu, koncentracija nesukurs ar nesustiprins dominuojančios padėties ir reikšmingai neapribos konkurencijos atitinkamose rinkose. Tai konkurencijos priežiūros sprendimas, o ne nepriklausomas visos investicijos ekonominės naudos vertinimas.

„Infortar Agro“ priklauso Estijoje registruotai „Infortar“ grupei, kurios akcijos kotiruojamos Talino vertybinių popierių biržoje. Platesnė grupės veikla apima energetiką, prekybą, nekilnojamąjį turtą, pramonę, jūrinį transportą ir žemės ūkį. Dėl to būsimas sandoris siejamas su platesniu regioniniu verslu, o ne vienos nedidelės įmonės pirkimu.

REKLAMA

Žemės ūkio grandinėje svarbų vaidmenį atlieka sezoniniai pinigų srautai. Ūkininkai dalį išlaidų patiria dar iki derliaus nuėmimo, o pajamos gali ateiti gerokai vėliau. Todėl tiekėjų finansavimo sąlygos, prekių atidėjimai ir ilgalaikiai santykiai su partneriais gali būti svarbūs ne mažiau nei nominali produkto kaina. Savininkų pasikeitimas gali paveikti verslo strategiją, tačiau kol kas to nepatvirtina jokie konkretūs sprendimai.

Regioninio kapitalo grupės kartais siekia bendros logistikos ar finansų funkcijų, bet žemės ūkio sektorius turi savo specifiką. Žaliavų kainos stipriai priklauso nuo pasaulio rinkų, oro sąlygų bei transporto išlaidų. Todėl net efektyviau valdoma įmonė negali visiškai kontroliuoti kiekvienų metų rezultatų. Tai svarbu vertinant galimą sandorio ekonominį poveikį.

Konkurencijos tarybos sprendimas nereiškia, kad institucija prisiima atsakomybę už būsimos investicijos komercinę sėkmę. Jos užduotis – patikrinti, ar numatomas sandoris nesukels neleistinų rinkos koncentracijos pasekmių. Todėl verslo naujienoje svarbu aiškiai skirti reguliavimo leidimą nuo bendrovės strateginių pažadų arba analitikų prognozių.

REKLAMA

Atskirai reikėtų stebėti, ar po įsigijimo bus išsaugoti dabartiniai prekių ženklai, darbuotojų komandos ir klientų aptarnavimo modelis. Kai kurie įsigijimai nepakeičia vartotojui matomos įmonės veiklos, o kituose vyksta didesnis reorganizavimas. Šiuo metu oficialiame pranešime nėra tiek informacijos, kad būtų galima patikimai nustatyti būsimą kelią.

Žemės ūkio sektoriaus bendrovių vertę gali veikti ir ilgalaikiai santykiai su klientais bei tiekėjais. Tokius santykius sudėtinga įvertinti vien pagal akcininkų pasikeitimą, nes jų kokybė priklauso nuo darbo kasdienybėje. Todėl svarbiausia būsimo sandorio pasekmė bus ne pats naujas savininko pavadinimas, o konkretūs jo priimti komerciniai sprendimai.

Kas keičiasi verslui ir klientams

Lietuvos agroverslo grandinėje svarbu ne vien tai, kas augina derlių. Didelę reikšmę turi grūdų prekyba, žemės ūkio žaliavų tiekimas, logistika, finansavimas ir eksporto maršrutai. Todėl savininkų pokytis stambioje grupėje gali paveikti strateginius sprendimus, bet iš vien oficialaus leidimo negalima nustatyti, kaip konkrečiai keisis ūkininkų sutartys ar kainos.

REKLAMA

Konkurencijos tarnybos vertinimas remiasi nustatytomis rinkomis ir sandorio dalyvių pozicijomis jose. Tai reiškia, kad institucija neturi spręsti, ar verslo grupė taps efektyvesnė – jos užduotis įvertinti, ar koncentracija neapribos konkurencijos. Šios dvi užduotys dažnai painiojamos skaitant naujienas apie didelius įsigijimus.

Ūkininkams tiekėjų pasirinkimas ir konkurencija gali būti svarbūs derantis dėl kainų bei paslaugų sąlygų. Jei rinkoje lieka pakankamai alternatyvų, savininkų pasikeitimo poveikis gali būti ribotas. Kita vertus, būsimi valdymo sprendimai gali keisti produktų asortimentą ir verslo procesus. Kol įmonės tokių planų nepaskelbė, prognozės liktų spėliojimu.

Bendrovei priklausymas didesnei grupei gali teoriškai pagerinti prieigą prie kapitalo bei platesnių rinkų. Tačiau tai nėra garantija, kad Lietuvoje bus pastatyti nauji sandėliai, sukurta papildomų darbo vietų ar sumažintos ūkių sąnaudos. Investicijų ir veiklos sprendimai turi būti patvirtinti atskirai.

Kas dar nepatvirtinta

Oficialiame pranešime sandorio kaina neskelbiama. Jos nederėtų spėti pagal įmonės žinomumą ar regioninės grupės dydį. Taip pat nėra pateikto galutinio uždarymo grafiko. Dėl to tiksliausia šią istoriją apibūdinti kaip leidimą „Infortar Agro“ įsigyti „Litagrą“, o ne kaip jau įvykusį valdymo perėmimą.

Baltijos verslo rinkoje nuosavybės sandoriai tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonių yra įprasta kapitalo judėjimo dalis. Šiuo atveju įdomiausia bus stebėti, kokius sprendimus po užbaigimo priims naujasis savininkas ir ar jie realiai paveiks Lietuvos ūkius bei agroverslo konkurenciją.

Kaip vertinate šį straipsnį?

NAUJIENOS IŠ INTERNETO

Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.

Sekite mokslo ir technologijų tendencijas
Dalyvaukite diskusijose
Naujienas gaukite pirmieji
1 700+ narių jau seka mūsų puslapį, laukiame tavęs!

Gabrielė Varnelytė Inovacijų entuziastė ir technologijų žurnalistė. Turite klausimų? Rašykite mums: redakcija@technaujienos.lt.

10

Taip pat skaitykite

Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.