Tai, ką mokslininkai atrado senos uolienos viduje, gali priversti perrašyti istoriją, kurią žinome apie gyvybės evoliuciją Žemėje.
Naujame tyrime, paskelbtame žurnale „Microbial Ecology“, mokslininkai aptiko gyvų mikrobų, užsandarintų 2 milijardų metų senumo akmenyje. Tai yra seniausias iki šiol aptiktas gyvų mikrobų senovinėje uolienoje pavyzdys.
Uoliena – tarsi laiko mašina
„Nežinojome, ar 2 milijardų metų senumo uolienos buvo tinkamos gyventi. Iki šiol seniausias geologinis sluoksnis, kuriame buvo rasta gyvų mikroorganizmų, buvo 100 mln. metų senumo telkinys po vandenyno dugnu, todėl tai labai įdomus atradimas.“ – teigė pagrindinis tyrimo autorius Tokijo universiteto Aukštosios mokslo mokyklos docentas Yohey Suzuki.
Tam tikra prasme uola yra tarsi laiko mašina. Dabartiniu moksliniu supratimu, pirmoji gyvybė Žemėje atsirado maždaug prieš 3,5 mlrd. metų. Palyginimui, žmonės gyvena tik apie kelis šimtus tūkstančių metų.
Kaip savo tyrime rašo mokslininkai, ant akmens rasti mikrobai laikui bėgant vystėsi neįtikėtinai lėtai. Tai reiškia, kad tolesni naujai atrastų organizmų genetinės struktūros tyrimai gali atskleisti dar neregėtų įžvalgų.
„Tirdami tokių mikrobų DNR ir genomus, galime suprasti labai ankstyvos gyvybės Žemėje evoliuciją.“ – sakė Suzuki.
Toli siekiantys tyrimai
Šis akmuo buvo aptiktas Pietų Afrikos Respublikos Bušvelto ignogeniniame komplekse itin gilaus gręžimo būdu.
„Mikrobiologinės gyvybės radimas Žemės mėginiuose, paimtuose prieš 2 mlrd. metų, ir gebėjimas tiksliai patvirtinti jų autentiškumą verčia mane džiaugtis tuo, ką dabar galėtume rasti mėginiuose iš Marso“, – pareiškime teigė Suzuki.
Tarptautinė mokslininkų koalicija mano, kad tolesni uolienos mikrobų tyrimai gali turėti įtakos ir kitose planetose vykstantiems gyvybės tyrimams.
Pagrindinis NASA misijos „Perseverance“ tikslas – paimti fizinių mėginių iš Marso. Kaip pažymi tyrimo autoriai, šie pavyzdžiai greičiausiai bus panašaus amžiaus kaip ir ką tik atrastas Žemės akmuo, todėl šis atradimas yra tarsi tarpplanetinio mikrobų mokslo bandymas.
