Sfinksą statė iš tų pačių uolienų, kuriose gulėjo iki šiol nežinomas krokodilas

Sekite TechNaujienos Google

Uolienos, iš kurių prieš tūkstančius metų buvo iškaltas Didysis Gizos sfinksas, saugojo daug senesnę istoriją. Mokslininkai nustatė, kad maždaug 45 mln. metų senumo Egipto uolienose rasta krokodilo kaukolė priklauso iki šiol nežinotai rūšiai.

Naujasis gyvūnas pavadintas Herugavialis cairensis. Tai buvo gavialas – ilgą, siaurą snukį turinčios krokodilų grupės atstovas. Tyrimas spalio 7 d. paskelbtas žurnale „Royal Society Open Science“.

Įdomiausia tai, kad pati fosilija nėra naujai iškasta. Ji rasta dar XX a. trečiajame dešimtmetyje ir beveik šimtmetį buvo laikoma kitos, iki šiol gyvos rūšies – netikrojo gavialo Tomistoma schlegelii – giminaičiu.

Šimtametę klaidą padėjo ištaisyti KT skenavimas

Tyrėjų komanda iš Jungtinės Karalystės, Švedijos, Vokietijos ir Egipto iš naujo išanalizavo kelias fosilijas, tarp jų beveik pilną kaukolę iš Mokattam geologinės formacijos netoli Kairo.

Naujausi straipsniai

2 min. skaitymo • prieš 10 val

„Google“ išleido lengvą DI modelį telefonams – tekstą, vaizdus, garsą ir vaizdo įrašus apdoroja lokaliai

3 min. skaitymo • prieš 10 val

„Microsoft“ pristatė „Surface Laptop Ultra“ su „Nvidia RTX Spark“ – dideli DI modeliai veiks tiesiai kompiuteryje

3 min. skaitymo • prieš 10 val

Ukraina dronais gabena maistą į okupuotus Oleškus – žmonės liko beveik atkirsti nuo pagalbos

Visi naujausi straipsniai →

Kompiuterinė tomografija leido pažvelgti į kaukolės vidinę anatomiją neardant fosilijos. Mokslininkai aptiko bruožų, kurių ankstesni XX a. tyrėjai negalėjo taip tiksliai įvertinti – pavyzdžiui, aplink akis esančią iškilią keterą ir kitus kaukolės struktūros skirtumus.

Palyginus šimtus anatominių požymių paaiškėjo, kad fosilija nepriklauso šiuolaikiniam netikrajam gavialui. Tai atskira evoliucinė linija.

Pavadinimas taip pat sąmoningai susietas su Egiptu. „Heru“ yra senovės egiptiečių dievo vardas, siejamas su Horu ir, kai kurių interpretacijų mukaan, su Sfinkso simbolika. „Cairensis“ nurodo Kairo regioną.

Fosilijos buvo rastos toje pačioje Mokattam uolienų sistemoje, kurios kalkakmenis buvo naudojamas ir Gizos monumentams. Žinoma, tarp krokodilo ir Sfinkso nėra tiesioginio istorinio ryšio – gyvūnas gyveno dešimtis milijonų metų prieš žmones.

Prieš 45 mln. metų Egiptas atrodė visiškai kitaip

Šiandien gavialai daugiausia siejami su Pietų ir Pietryčių Azijos gėlo vandens upėmis. Gyvos liko tik dvi rūšys, abi susiduria su rimta išnykimo grėsme.

Fosilijų istorija rodo daug platesnį vaizdą. Per daugiau kaip 100 mln. metų gavialų giminaičiai gyveno Pietų Amerikoje, Karibuose, Afrikoje, Europoje ir Azijoje, o dalis jų buvo prisitaikę prie seklių jūrinių aplinkų.

Prieš maždaug 45 mln. metų didelę dabartinės Šiaurės Afrikos ir Pietų Europos dalį dengė šilta sekli jūra. Egipto regione vienu metu gyveno bent kelios skirtingos gavialų rūšys.

Tyrėjai mano, kad krokodilų įvairovė Viduržemio regione kito kartu su pasauline temperatūra ir jūros lygiu. Maždaug prieš šešis milijonus metų Viduržemio jūrai laikinai beveik atsiskyrus nuo Atlanto ir smarkiai nusekus, šie krokodilai iš regiono išnyko.

TechNaujienos.lt jau rašė apie tai, kaip naujos analizės keičia mūsų supratimą apie senovės Egiptą – pavyzdžiui, prie ankstyvųjų karalių kapų rasti traumų įrodymai atgaivino diskusiją apie žmonių aukojimą. Šiuo atveju technologija perrašė ne žmonių, o gerokai senesnę gyvūnų istoriją.

Darbas taip pat primena, kad muziejuose dešimtmečius saugomos fosilijos gali tapti „naujais“ atradimais atsiradus geresniems skenavimo ir analizės metodams. Tyrimo duomenis paskelbė UCL ir Švedijos gamtos istorijos muziejaus komanda, o straipsnio DOI – 10.1098/rsos.261173.

Viršelio nuotraukoje – šiuolaikinis gavialas, iliustruojantis šią krokodilų grupę, o ne išnykusi Herugavialis cairensis rūšis. Nuotrauka: Sabiyan2000 / Wikimedia Commons. Naudojama pagal CC BY-SA 4.0; originalus failas.