Visatoje gausu keistų radijo signalų, tačiau dabar astronomai aptiko išties keistą signalą, kuris kartojasi kas valandą, pereidamas tris skirtingas būsenas. Nors jie turi tam tikrų idėjų apie jo kilmę, jo negalima paaiškinti dabartiniu mūsų fizikos supratimu.
Signalas kartojasi kas 53,8 minutės
Signalas pirmą kartą pasirodė Australijoje esančio radijo teleskopo „ASKAP“, kuris vienu metu stebi didelį dangaus ruožą, ieškodamas trumpalaikių impulsų, surinktuose duomenyse. Oficialiai pavadintas „ASKAP J1935+2148“, signalas kartojasi kas 53,8 minutės.
Kad ir kas tai būtų, signalas pereina tris skirtingas būsenas. Kartais jis iššaukia ryškius blyksnius, kurie trunka nuo 10 iki 50 sekundžių ir pasižymi tiesine poliarizacija, t. y. visos radijo bangos „nukreiptos“ ta pačia kryptimi. Kitais atvejais jo impulsai yra daug silpnesni, o jų poliarizacija apskritiminė ir trunka vos 370 milisekundžių. Kartais objektas praleidžia signalą ir tyli.
„Intriguoja tai, kad šis objektas pasižymi trimis skirtingomis emisijos būsenomis, kurių kiekvienos savybės visiškai nepanašios į kitų“, – sakė tyrimo pagrindinė autorė daktarė Maniša Kaleb (Manisha Caleb). „MeerKAT“ radijo teleskopas Pietų Afrikoje suvaidino lemiamą vaidmenį atskiriant šias būsenas. Jei signalai nebūtų kilę iš to paties dangaus taško, nebūtume patikėję, kad šiuos skirtingus signalus skleidžia tas pats objektas.“
Kas slypi už radijo signalo?
Taigi, kas galėtų slypėti už tokio keisto radijo signalo? Iš anksto paaiškinkime: tai ne ateiviai. Labiausiai tikėtinas paaiškinimas, pasak jį aptikusių mokslininkų, yra tas, kad jis sklinda iš neutroninės žvaigždės arba baltosios nykštukės. Tačiau tai nėra galutinis sprendimas, nes keistos signalo savybės neatitinka mūsų supratimo apie šių dviejų rūšių objektų fiziką.
Neutroninės žvaigždės ir baltosios nykštukės yra gana panašios, tačiau turi keletą esminių skirtumų. Jos abi gimsta mirus didesnėms žvaigždėms, o pradinė masė lemia, ar tai bus neutroninė žvaigždė, ar baltoji nykštukė.
Neutroninės žvaigždės reguliariai skleidžia radijo bangas, todėl šiuo atveju jos yra pagrindinis įtariamasis. Gali būti, kad tokie įvairūs signalai gali atsirasti dėl jų stiprių magnetinių laukų ir sudėtingų plazmos srautų sąveikos.
Tačiau yra didelė problema: jos paprastai sukasi sekundžių ar sekundės dalių greičiu per vieną apsisukimą. Turėtų būti fiziškai neįmanoma, kad vienas iš jų suktųsi taip lėtai, kaip kartą per 54 minutes.
Kita vertus, baltosios nykštukės neturėtų problemų suktis taip lėtai, tačiau, kaip teigia komanda, „mes nežinome, kaip jos galėtų generuoti čia stebimus radijo signalus“.
Tai ne pirmas signalas
Tai ne pirmas kartas, kai pasikartojantis radijo signalas iš kosmoso suglumina mokslininkus. Prieš kelerius metus buvo rastas kitas 18 minučių trukmės signalas, kuris taip pat turėtų būti neįmanomas. Naujasis signalas yra ne tik daug ilgesnis, bet ir sudėtingesnis, o tai dar labiau pagilina paslaptį.
Ar signalas yra iš neįprastos neutroninės žvaigždės, ar iš nepasiekiamo baltojo nykštukinio pulsaro, ar iš ko nors visai kito, galima atsakyti tik atlikus daugiau stebėjimų.
„Tai gali netgi paskatinti mus iš naujo apsvarstyti mūsų dešimtmečius trunkantį supratimą apie neutronines žvaigždes arba baltąsias nykštukes; kaip jos skleidžia radijo bangas ir kokia jų populiacija yra mūsų Mėlynbarzdžio galaktikoje“, – sakė Kalebas.
