Skip to content
Už Plutono ribų aptiktas paslaptingas objektas glumina astronomus – kas vyksta?

Transneptūninis objektas 2002 XV93 uždengia tolimą žvaigždę. Užfiksuotas reiškinys, kai dėl atmosferos žvaigždės šviesa blanko palaipsniui. Šaltinis: Japonijos nacionalinė astronomijos observatorija

Už Plutono ribų aptiktas paslaptingas objektas glumina astronomus – kas vyksta?

TRUMPAI

  • • Už Plutono ribų astronomai aptiko mažą objektą su atmosfera, kurios egzistavimo mokslininkai nesitikėjo.
  • • Tyrėjai svarsto, kad paslaptingą atmosferą gali palaikyti susidūrimai arba vidiniai geologiniai procesai.
  • • Šis atradimas gali padėti geriau suprasti, kaip formavosi Saulės sistema ir iš ko kadaise susidarė Žemė.

Astronomai aptiko itin ploną atmosferą aplink mažą ledinį objektą Saulės sistemos pakraštyje, nors pagal dabartines teorijas tokie kūnai jos išlaikyti neturėtų. Tyrėjai atmosferos požymius užfiksavo stebėdami, kaip transneptūninis objektas 2002 XV93 trumpam uždengė tolimą žvaigždę. Mokslininkų teigimu, šis atradimas gali pakeisti dabartinį supratimą apie mažus ledinius kūnus už Plutono orbitos ir jų geologinį aktyvumą.

REKLAMA

Atmosfera ten, kur jos neturėtų būti

Objektas, oficialiai vadinamas 2002 XV93, skrieja Kuiperio juostoje – regione už Neptūno orbitos, kuriame gausu mažų ledinių kūnų. Jo skersmuo siekia apie 500 kilometrų, todėl iki šiol manyta, kad tokio dydžio objektas negali išlaikyti net itin plonos atmosferos.

Nepaisant to, gegužės 4 dieną „Nature Astronomy“ paskelbto tyrimo išvados rodo ką kitą. Astronomai pastebėjo, kad objektui praskrendant prieš tolimą žvaigždę jos šviesa pritemo ne staiga, o palaipsniui. Būtent toks efektas laikomas vienu pagrindinių atmosferos egzistavimo požymių. Stebėjimo metu objektas buvo maždaug už 5,5 milijardo kilometrų nuo Žemės.

REKLAMA

Tyrime dalyvavę mokslininkai teigia, kad aptikta atmosfera yra milijonus kartų plonesnė nei Žemės, tačiau pats jos egzistavimo faktas jau kelia daug klausimų dabartiniams modeliams.

Aukščiau minėtą mokslininkų pastebėtą reiškinį galite išvysti šiame vaizdo įraše:

Mokslininkai svarsto kelias versijas

Kol kas nėra aišku, kaip toks mažas objektas gali išlaikyti dujų sluoksnį. Viena iš galimų versijų – neseniai įvykęs susidūrimas su kitu kūnu, kuris galėjo išmesti ledines medžiagas į aplinką.

REKLAMA

Kita hipotezė susijusi su kriovulkanizmu. Tyrėjai svarsto, kad objekto viduje gali vykti procesai, primenantys vulkanizmą, tik vietoje lavos į aplinką išsiveržia užšalusios dujos ar lakiosios medžiagos.

Jeigu ši teorija pasitvirtintų, tai reikštų, kad net ir maži Kuiperio juostos objektai gali būti geologiškai aktyvūs daug ilgiau nei manyta iki šiol.

TAIP PAT SKAITYKITE: Nauja teorija apie planetą „Y“: Saulės sistemoje gali slėptis dar vienas Žemės dydžio pasaulis

Atradimas gali pakeisti dabartines teorijas

Iki šiol buvo manoma, kad ilgainiui maži lediniai Saulės sistemos kūnai tampa praktiškai „negyvi“ – jų paviršius atšąla, o vidiniai procesai sustoja. Tačiau naujasis atradimas rodo, kad kai kurie objektai gali išlikti aktyvūs net itin atokiuose Saulės sistemos regionuose.

Astronomai pabrėžia, kad šis atradimas svarbus ne tik dėl paties objekto. Jis gali padėti geriau suprasti, kaip formavosi ankstyvoji Saulės sistema ir kokie procesai vis dar vyksta tolimiausiuose jos pakraščiuose, išsaugojusiuose labai seną mūsų sistemos medžiagą.

Artimiausiais metais planuojama ieškoti panašių atmosferų ir aplink kitus Kuiperio juostos objektus. Jei tokių pavyks rasti daugiau, mokslininkams gali tekti iš naujo peržiūrėti dalį dabartinių teorijų apie mažų ledinių kūnų evoliuciją.

Kaip vertinate šį straipsnį?

NAUJIENOS IŠ INTERNETO

Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.

Sekite mokslo ir technologijų tendencijas
Dalyvaukite diskusijose
Naujienas gaukite pirmieji
1 700+ narių jau seka mūsų puslapį, laukiame tavęs!