Naujai paskelbtoje „NASA/ESA“ „Hubble“ kosminio teleskopo nuotraukoje matomas mįslingas, tankiai išsidėstęs žvaigždžių laukas dulkių, dujų ir tolimesnių dangaus objektų šviesos fone. Šios nuotraukos regėjimo lauke yra tiek daug žvaigždžių, kad gali būti šiek tiek sudėtinga pastebėti, jog iš tiesų žvelgiate į galaktiką.
Remiantis NASA duomenimis, šią galaktiką, žinomą kaip ESO 245-5, gali būti sunkiau atpažinti, nes ji akivaizdžiai neturi struktūros, o tai labai kontrastuoja su įspūdingomis „Hubble“ padarytomis spiralinių galaktikų nuotraukomis, kuriose yra iš pažiūros tvarkingos žvaigždžių, dujų ir dulkių spiralinės gijos.
„ESO 245-5“ galaktikos struktūra
ESO 245-5 yra IB(s)m tipo galaktika pagal De Vaucouleurs galaktikų klasifikacijos sistemą. De Vaucouleurs galaktikų klasifikavimo sistemą XX a. viduryje sukūrė prancūzų astronomas Gérard de Vaucouleurs. Tai schema, naudojama galaktikoms klasifikuoti pagal jų vizualinę išvaizdą. Ji yra „Hubble“ galaktikų klasifikavimo sistemos, pagal kurią galaktikos skirstomos į elipsines, spiralines ir netaisyklingąsias, tęsinys.
De Vaucouleurs sistema šią klasifikaciją dar labiau detalizuoja ir patikslina, įtraukdama subtilesnes galaktikų stebimas savybes.
Minėtas IB(s)m žymėjimas reiškia, kad galaktika yra netaisyklinga (I), neturinti tvarkingos struktūros. Be to, ji yra barinė (B), t. y. per jos centrą eina tanki žvaigždžių juosta. Trečiasis terminas ((s)) rodo, kad ji turi nedidelę spiralinę struktūrą, o paskutinis terminas (m) reiškia, kad tai galaktikos tipas, panašus į Didįjį ir Mažąjį Magelano Debesis, kurie yra netaisyklingos galaktikos palydovės Paukščių take.
ESO 245-5 yra palyginti artima Paukščių tako kaimynė. Ji yra maždaug už 15 mln. šviesmečių nuo Žemės, Fenikso žvaigždyne.
Dar vienas kosminis atradimas – perlų virtinė
Dar vienas kosminis atradimas – NASA kosminis teleskopas „Hubble“ galaktikų susidūrimo ribose aptiko dangaus stebuklą, pavadintą „perlų virtine“.
Galaktika AM 1054-325, kadaise buvusi įprastinė spiralė, dėl kaimyninės galaktikos gravitacinio poveikio patyrė nepaprastą metamorfozę ir įgavo įspūdingą S formos konfigūraciją.
Ši sąveika pailgino galaktikos struktūrą, todėl susiformavo šviečiantys telkiniai, primenantys perlų virtinę, kurių kiekvienas yra besiformuojantis naujagimių žvaigždžių lizdas.
Priešingai nei įprastai baiminamasi dėl galaktikų susidūrimų, šie susidūrimai yra žvaigždžių gimimo priežastys, skatinantys naujų žvaigždžių ir, galbūt, jas lydinčių planetinių sistemų atsiradimą.
Gilindamasis į šiuos kosminius reiškinius, „Hubble“ kosminio teleskopo objektyvas nukreiptas į tuziną sąveikaujančių galaktikų, kuriose išryškėjo pailgos, į peteliškes panašios uodegos, sudarytos iš dujų, dulkių ir daugybės žvaigždžių.
Neprilygstamo tikslumo ir jautrumo ultravioletinei šviesai dėka „Hubble“ atskleidė kvapą gniaužiantį vaizdą – 425 besiformuojančių žvaigždžių spiečius, puošiančius šias uodegas tarsi spindinčios šventinių žibintų virtinės, kurių kiekviename yra iki milijono jaunų, mėlynai žėrinčių žvaigždžių.