Lietuvos pramonė – sparčiausiai auganti visoje ES: nauji „Eurostat“ duomenys

Sekite TechNaujienos Google

Lietuvos pramonė birželį užfiksavo rezultatą, ryškiai išsiskiriantį visos Europos Sąjungos fone. Naujausi „Eurostat“ duomenys rodo, kad 2026 m. birželį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, Lietuvos pramonės produkcija išaugo 7,7 proc. – tai didžiausias augimas tarp visų ES valstybių, kurių duomenys buvo paskelbti.

Kontrastas su likusia Europa itin ryškus. Visos Europos Sąjungos pramonės produkcija per metus padidėjo vos 0,6 proc., o euro zonoje – tik 0,1 proc. Kitaip tariant, Lietuvos metinis augimo tempas buvo beveik 13 kartų didesnis už bendrą ES rodiklį.

Gerai Lietuva atrodo ir vertinant trumpalaikę dinamiką. Birželį, palyginti su geguže, šalies pramonės produkcija padidėjo 2,1 proc. Didesnį mėnesinį augimą ES užfiksavo tik Danija, kur produkcija šoktelėjo 5,4 proc., ir Kroatija – 5,2 proc. Tokį pat kaip Lietuva 2,1 proc. augimą pasiekė Suomija.

Lietuva ryškiai lenkia bendrą Europos pramonės tempą

„Eurostat“ skelbiami duomenys parodo gana nevienodą Europos pramonės situaciją. Birželį, palyginti su geguže, visa ES pramonė augo tik 0,2 proc., o euro zonoje gamybos apimtis apskritai nepasikeitė. Dar gegužę tiek ES, tiek euro zonos pramonės produkcija buvo augusi po 0,3 proc.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 9 val

„Google“ pristatė savo 2026 metų naujienas: kas naujo?

4 min. skaitymo • prieš 11 val

Kremliaus žiniasklaidoje Lietuva – ir „bejėgė nykštukė“, ir „pavojinga provokatorė“: „Debunk.org“ tyrimas

3 min. skaitymo • prieš 1 d.

JAV Kongreso nariai siunčia aiškią žinią Lietuvai: nenusisukite nuo Taivano

Visi naujausi straipsniai →

Skirtumai matomi ir tarp atskirų pramonės segmentų. ES birželį tarpinio vartojimo prekių gamyba sumažėjo 0,7 proc., o kapitalo prekių – 0,9 proc. Tuo metu energijos gamyba padidėjo 1 proc., ilgalaikio vartojimo prekių – 0,9 proc., o trumpalaikio vartojimo prekių gamyba augo 2,5 proc.

Lietuvos rezultatas išsiskiria ir ilgesnėje perspektyvoje. „Eurostat“ pramonės produkcijos indeksas, kur 2021 metų lygis prilyginamas 100, birželį Lietuvoje siekė 113,6 punkto. Tuo metu visos ES rodiklis buvo 101, o euro zonos – 98,7 punkto. Šio rodiklio nereikėtų vertinti kaip skirtingų valstybių pramonės dydžio palyginimo – jis parodo, kaip kiekvienos šalies gamybos apimtis pasikeitė, palyginti su jos pačios 2021 metų baze.

Svarbu ir tai, kad Lietuvos rezultatas nėra pagrįstas tik vienu sėkmingu mėnesiu. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, per pirmuosius šešis 2026 metų mėnesius visos šalies pramonės produkcijos vertė siekė apie 19,4 mlrd. eurų, o palyginamosiomis kainomis produkcija buvo 4,9 proc. didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais. Vien birželį pramonės produkcijos vertė to meto kainomis sudarė apie 3,4 mlrd. eurų.

Prie birželio rezultatų prisidėjo keli ypač sparčiai augę sektoriai. Pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamyba per mėnesį padidėjo 17,6 proc., rafinuotų naftos produktų – 9,5 proc., o kitų transporto priemonių ir įrangos gamyba – 8,1 proc.

Tuo pat metu ne visi sektoriai judėjo aukštyn: mašinų ir įrangos remonto bei įrengimo apimtys sumažėjo 9,8 proc., mašinų ir įrangos gamyba – 7,2 proc., elektros įrangos gamyba – 5,5 proc.

Baltijos regione skirtumai – milžiniški

Lietuvos rezultatas ypač išsiskiria palyginus su artimiausiomis kaimynėmis. Latvijos pramonės produkcija birželį per metus padidėjo tik 0,5 proc., o Estijoje ji sumažėjo 4,6 proc. Mėnesio palyginimas taip pat Lietuvai palankus: Lietuva augo 2,1 proc., Latvijoje gamyba sumažėjo 0,8 proc., o Estijoje – 2,2 proc.

Tarp didžiųjų Europos ekonomikų vaizdas taip pat gerokai silpnesnis. Vokietijos pramonės produkcija per metus sumažėjo 0,5 proc., Prancūzijos – taip pat 0,5 proc., Italijos – 0,6 proc. Ispanijoje užfiksuotas 1 proc. augimas.

Viena iš stipriau augusių didžiųjų regiono ekonomikų buvo Lenkija, kurios pramonės produkcija per metus padidėjo 4,9 proc., tačiau ir šis rezultatas gerokai atsiliko nuo Lietuvos.

Mėnesiniai gamybos duomenys gali gana smarkiai svyruoti dėl konkrečių įmonių užsakymų, energetikos, naftos perdirbimo ar kitų didelių gamintojų veiklos. Vis dėlto 4,9 proc. pirmojo pusmečio augimas kartu su 7,7 proc. metiniu birželio šuoliu rodo, kad stiprus rezultatas nėra vien statistinis vieno mėnesio atsitiktinumas.

Platesniame kontekste Lietuvos pramonės augimą papildo ir naujos investicijos. „TechNaujienos.lt“ jau rašė, kad Utenoje planuojama steigti naują pramonės parką, į kurį numatoma pritraukti daugiau kaip 53 mln. eurų investicijų ir sukurti apie 310 naujų darbo vietų.

Todėl naujausi „Eurostat“ duomenys svarbūs ne vien dėl Lietuvos užimtos pirmosios vietos pagal metinį pramonės produkcijos augimą. Jie parodo ir platesnį skirtumą tarp Lietuvos bei didžiosios dalies Europos: kol bendras ES pramonės augimas išlieka vangus, o kai kuriose didžiosiose ekonomikose gamyba traukiasi, Lietuvos pramonė 2026 metų viduryje demonstruoja gerokai spartesnį tempą.