Paaiškėjo, kodėl žmogaus smegenys vis dar lenkia dirbtinį intelektą: ar tai bus raktas į „superintelektą“?

Sekite TechNaujienos Google

Kodėl net pažangiausias dirbtinis intelektas (DI) vis dar negali mąstyti kaip žmogus? JAV mokslininkai mano aptikę vieną svarbią priežastį – žmogaus smegenys sprendimus priima visai ne taip, kaip manyta dešimtmečius. Tyrėjų teigimu, šis atradimas ateityje gali padėti kurti gerokai efektyvesnes DI sistemas.

Dešimtmečius vyravusi idėja gali būti pernelyg supaprastinta

Ilgą laiką buvo manoma, kad žmogaus smegenys sprendimus priima nuosekliai – informacija pirmiausia apdorojama pirminėse jutimų srityse, o tik vėliau perduodama aukštesniems smegenų centrams, kurie priima galutinį sprendimą. Būtent toks veikimo principas dešimtmečius buvo laikomas vienu iš pagrindinių modelių aiškinant smegenų darbą ir įkvėpė dalį šiuolaikinių DI sistemų.

Tačiau naujas tyrimas rodo, kad šis procesas gali būti gerokai sudėtingesnis. Tyrėjų teigimu, su sprendimų priėmimu susiję signalai atsiranda gerokai anksčiau, nei manyta iki šiol, o skirtingos smegenų sritys tarpusavyje nuolat keičiasi informacija, užuot veikusios tik viena kryptimi.

Tai leidžia manyti, kad žmogaus smegenys informaciją apdoroja ne kaip nuoseklią grandinę, o kaip dinamišką tarpusavyje susijusių signalų tinklą. Mokslininkų teigimu, būtent šis veikimo principas gali padėti paaiškinti, kodėl žmogaus smegenys iki šiol daugeliu aspektų išlieka pranašesnės už dabartines DI sistemas.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 11 val

Lietuva tapo vienu svarbiausių „Tesla“ bandymų poligonų: rezultatai gali lemti sprendimą visai ES

4 min. skaitymo • prieš 11 val

„Meta“ akinių skandalas: žmones esą filmavo be leidimo, o įrašus stebėjo iš kito pasaulio krašto

3 min. skaitymo • prieš 15 val

Mokslininkai išsiaiškino, kaip vėžio ląstelės „apgauna“ imuninę sistemą

Visi naujausi straipsniai →

Atsakymo ieškojo stebėdami smegenų veiklą

Siekdami geriau suprasti, kaip iš tikrųjų gimsta sprendimai, mokslininkai tyrė pelių smegenų veiklą joms judant virtualioje aplinkoje. Gyvūnai turėjo priimti paprastus sprendimus pagal gaunamus jutiminius signalus, o tyrėjai realiuoju laiku fiksavo, kurios smegenų sritys įsitraukia į šį procesą.

Pasak tyrėjų, didžiausia staigmena buvo ta, kad su sprendimų priėmimu susiję signalai pasirodė gerokai anksčiau, nei tikėtasi – pirminėje somatosensorinėje žievėje (angl. primary somatosensory cortex).

Iki šiol ši smegenų sritis daugiausia buvo laikoma atsakinga už jutiminės informacijos apdorojimą, tačiau naujieji duomenys rodo, kad ji gali aktyviai dalyvauti ir formuojant sprendimus.

Mokslininkų teigimu, tai sustiprina prielaidą, kad skirtingos smegenų sritys nuolat keičiasi informacija tarpusavyje.

Kaip su šiuo tyrimu keičiasi požiūris į smegenų veikimą?

Ką tai gali reikšti dirbtinio intelekto ateičiai?

Nors tyrimas nėra tiesioginis „receptas“, kaip sukurti pažangesnį DI, mokslininkai mano, kad jis gali parodyti naują kryptį. Daugelis dabartinių DI sistemų kuriamos remiantis hierarchiniu informacijos apdorojimo principu, o žmogaus smegenys, kaip rodo naujieji duomenys, sprendimus gali priimti pasitelkdamos nuolat veikiančius grįžtamojo ryšio mechanizmus.

Tyrimo autoriai mano, kad geriau supratus šį principą ateityje būtų galima kurti DI sistemas, kurios ne tik efektyviau spręstų sudėtingas užduotis, bet ir tam sunaudotų gerokai mažiau energijos.

Plačiau apie šiuolaikinį DI rasite mūsų gide: Kas yra dirbtinis intelektas? Išsamus gidas 2026

Ar tai priartins prie „superintelekto“?

Kol kas į šį klausimą atsakyti dar anksti. Nors naujieji rezultatai atveria naują kryptį DI tyrimams, vien šio atradimo nepakanka, kad būtų galima sukurti žmogaus mąstymui prilygstančias sistemas. Mokslininkams dar teks išsiaiškinti, kaip šie grįžtamojo ryšio mechanizmai veikia realiomis sąlygomis ir ar juos apskritai įmanoma perkelti į dirbtines sistemas.

Būtent todėl vien didesni modeliai ar daugiau skaičiavimo galios nebūtinai leis pasiekti žmogaus lygio intelektą. Jei ateityje mokslininkams pavyktų sukurti DI architektūras, kurios veiktų panašesniu principu nei biologinės smegenys, tai galėtų tapti vienu svarbiausių žingsnių kuriant efektyvesnes ir lankstesnes sistemas. Tačiau kol kas tokia architektūra tebėra daugiau mokslinių tyrimų kryptis nei reali technologija.

Visgi šis tyrimas leidžia manyti, kad atsakymo gali tekti ieškoti ne vien didesniuose duomenų centruose, o geriau suprantant sudėtingiausią iki šiol žinomą informacijos apdorojimo sistemą – žmogaus smegenis.