Ši kasdienė veikla gali būti susijusi su nepalankiais smegenų pokyčiais, teigia mokslininkai

Sekite TechNaujienos Google

Nors televizoriaus žiūrėjimas pastaraisiais metais praranda populiarumą, ši veikla iš kasdienybės dar niekur nedingo. Naujame JAV mokslininkų tyrime nustatyta, kad žmonės, kurie vidutiniame amžiuje televizorių žiūrėjo labai dažnai, po daugiau nei dviejų dešimtmečių turėjo mažesnį tam tikrų smegenų sričių tūrį ir daugiau pokyčių, siejamų su pažinimo funkcijų silpnėjimu. Tyrėjus labiausiai nustebino tai, kad toks ryšys nebuvo nustatytas kitų sėdimų veiklų atveju.

Mokslininkai palygino skirtingas sėdimas veiklas

Tyrimas, publikuotas mokslo žurnale „Alzheimer’s & Dementia“, apėmė 1 700 JAV gyventojų, kurių vidutinis amžius tyrimo pradžioje siekė 53 metus. Dalyviai dar praėjusio amžiaus pabaigoje atsakė į klausimus apie tai, kaip dažnai laisvalaikiu žiūri televizorių ir kiek laiko praleidžia sėdėdami darbe. Praėjus daugiau nei dviem dešimtmečiams jiems buvo atlikti smegenų magnetinio rezonanso (MRT) tyrimai, leidę įvertinti ilgalaikius smegenų struktūros pokyčius.

Rezultatai parodė, kad žmonės, televizorių žiūrėję labai dažnai, pasižymėjo mažesniu kai kurių su atmintimi susijusių smegenų sričių tūriu, mažesnėmis kaktine ir pakaušine skiltimis bei didesniu baltosios medžiagos pakitimų kiekiu. Šie pokyčiai mokslinėje literatūroje dažnai siejami su pažinimo funkcijų silpnėjimu ir didesne tokių ligų, kaip insultas ar demencija, rizika.

Tačiau svarbiausia – ne pats „sėdėjimas“

Viena netikėčiausių tyrimo išvadų buvo ta, kad nepalankūs ryšiai su smegenų struktūra nebuvo nustatyti visų sėdimų veiklų atveju. Mokslininkai pastebėjo, jog ilgas sėdėjimas darbo metu nebuvo siejamas su tokiais pačiais smegenų pokyčiais kaip dažnas televizoriaus žiūrėjimas. Kai kuriais atvejais žmonės, didžiąją darbo dienos dalį praleidžiantys sėdėdami, net pasižymėjo palankesniais smegenų sveikatos rodikliais.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 11 val

Lietuva tapo vienu svarbiausių „Tesla“ bandymų poligonų: rezultatai gali lemti sprendimą visai ES

4 min. skaitymo • prieš 11 val

„Meta“ akinių skandalas: žmones esą filmavo be leidimo, o įrašus stebėjo iš kito pasaulio krašto

3 min. skaitymo • prieš 15 val

Mokslininkai išsiaiškino, kaip vėžio ląstelės „apgauna“ imuninę sistemą

Visi naujausi straipsniai →

TAIP PAT SKAITYKITE: Kodėl jauni žmonės vis dažniau įsijungia subtitrus? Tiesa slypi giliau

Tyrėjų teigimu, būtent tai leidžia manyti, kad svarbus gali būti ne vien bendras sėdint praleistas laikas, bet ir tai, kokia veikla tuo metu užsiimama. Spėjama, kad bene svarbiausia to priežastis – daugelis sėdimų darbų reikalauja aktyvaus mąstymo, sprendimų priėmimo ar nuolatinio informacijos apdorojimo, o televizoriaus žiūrėjimas dažniausiai yra gerokai pasyvesnė veikla.

Ar reikėtų nustoti žiūrėti televizorių?

Šio tyrimo autoriai nepabrėžia, kad televizoriaus žiūrėjimas savaime sukelia smegenų pokyčius. Tyrimas parodė tik statistinį ryšį, todėl dar negalima visapusiškai teigti, kad būtent televizorius yra šių pokyčių priežastis. Be to, televizoriaus žiūrėjimo dažnumas buvo vertinamas pagal pačių dalyvių atsakymus, o ne kitus, sąlyginai objektyvesnius, matavimus.

Vis dėlto matyti, kad ilgą pasyvų laisvalaikį verta bent iš dalies keisti veiklomis, kurios labiau aktyvina smegenis – pavyzdžiui, skaitymu, galvosūkiais, naujų įgūdžių mokymusi ar bendravimu.

Tai ypač aktualu turint omenyje, kad ankstesni tyrimai rodo, jog žmonės vaizdo turinio žiūrėjimui internete vidutiniškai skiria net apie 25 dienas per metus – todėl pasyvios veiklos prie ekranų tampa vis didesne kasdienybės dalimi.