Pereiti prie pagrindinio turinio
Skip to content
Jūsų smegenys žino, ką pasakysite, dar prieš jums prabylant – DI padėjo tai įrodyti

Abstrakti žmogaus smegenų vizualizacija.

Jūsų smegenys žino, ką pasakysite, dar prieš jums prabylant – DI padėjo tai įrodyti

TRUMPAI

  • • JAV mokslininkai pirmą kartą ištyrė, kaip pavieniai neuronai formuoja žmogaus kalbą.
  • • Tyrimas parodė, kad smegenys kalbą pradeda formuoti dar prieš žmogui prabylant.
  • • Atradimas ateityje gali padėti kurti technologijas žmonėms, praradusiems galimybę kalbėti.

JAV mokslininkai pirmą kartą itin detaliai ištyrė, kaip žmogaus smegenys ruošiasi kalbai dar prieš ištariant pirmuosius žodžius. Pasitelkę dirbtinį intelektą (DI), jie nustatė, kad pavienių neuronų aktyvumas leidžia numatyti būsimos kalbos prasmę, gramatiką ir kontekstą. Tyrėjų teigimu, šis atradimas ateityje gali padėti kurti technologijas žmonėms, praradusiems galimybę kalbėti.

REKLAMA

DI padėjo pažvelgti į kalbą neurono lygmeniu

Mokslo žurnale „Nature“ paskelbtame tyrime Masačiusetso bendrosios ligoninės mokslininkai išanalizavo 579 pavienių neuronų veiklą aštuonių pacientų smegenyse. Pasitelkę DI kalbos modelius, jie susiejo kiekvieną pokalbio metu ištartą žodį su tuo metu užfiksuotu šimtų neuronų aktyvumu.

Analizė parodė, kad smegenys pradeda ruoštis kalbai dar prieš žmogui ištariant pirmąjį žodį. Mokslininkai nustatė, kad vien iš neuronų aktyvumo buvo galima numatyti būsimos kalbos savybes – žodžių reikšmę, gramatinę struktūrą ir jų kontekstą sakinyje.

REKLAMA

Kiekvienas neuronas atliko skirtingą užduotį

Tyrimas parodė, kad kalbos formavimas nėra sutelktas vienoje smegenų vietoje. Mokslininkai nustatė, kad skirtingi neuronai atlieka skirtingas funkcijas – vieni reaguoja į konkrečių žodžių reikšmę ar jų gramatinę paskirtį, kiti padeda formuoti sakinio struktūrą, o dar kiti išlaiko ryšį tarp žodžių ir jų konteksto.

Neuronų aktyvumą vaizduojanti žmogaus smegenų iliustracija.

Iki šiol mokslininkai žinojo, kurios smegenų sritys dalyvauja formuojant kalbą, tačiau nebuvo aišku, kaip gimsta kiekvienas ištartas žodis. Šis tyrimas pirmą kartą parodė, kaip kalbą formuojančiose smegenų srityse veikia pavieniai neuronai ir kokį vaidmenį kiekvienas jų atlieka kuriant žmogaus kalbą.

JUMS GALI PATIKTI: 5 pratimai lavinantys atmintį – ar naudojate juos?

REKLAMA

Ne tik įdomus faktas, bet ir reikšmingas žmonėms

Tyrėjų teigimu, geresnis supratimas, kaip smegenys formuoja kalbą, gali paspartinti naujų smegenų ir kompiuterio sąsajų kūrimą. Ateityje tokios technologijos galėtų padėti žmonėms, kurie dėl insulto, amiotrofinės lateralinės sklerozės (ALS) ar kitų neurologinių sutrikimų prarado galimybę kalbėti.

Vienas iš pavyzdžių: Pažanga: dirbtinis intelektas atkuria natūralią kalbą paralyžiuotiems žmonėms

Mokslininkai tikisi, kad ateityje tokios sistemos gebės smegenų signalus paversti kompiuterio sugeneruota kalba. Nors iki praktinio pritaikymo dar laukia ilgas kelias, šis tyrimas padeda geriau suprasti vieną sudėtingiausių žmogaus gebėjimų – kaip mintys virsta žodžiais.

Kaip vertinate šį straipsnį?

NAUJIENOS IŠ INTERNETO

Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.

Sekite mokslo ir technologijų tendencijas
Dalyvaukite diskusijose
Naujienas gaukite pirmieji
1 700+ narių jau seka mūsų puslapį, laukiame tavęs!
10

Taip pat skaitykite

Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.