Kosmoso tyrėjai pastebėjo galimai naują objektą. Šis paslaptingas dangaus kūnas į Žemę periodiškai skleidžia radijo bangų ir rentgeno spindulių impulsus.
Nauja kosmoso paslaptis?
Tarptautinis radijo astronomijos tyrimų centras (ICRAR) išplatino pranešimą spaudai, kuriame skelbia apie atrastą paslaptingą kosminį objektą. Jam suteiktas pavadinimas – „ASKAP J1832-0911“. Šis objektas kas 44 minutes skleidžia dviejų minučių trukmės radijo bangų ir rentgeno spindulių impulsus.
Kosminio objekto signalas buvo pastebėtas „ASKAP“ radijo teleskopo vienoje iš Australijos vietovių. Šie signalai buvo susieti su rentgeno spindulių impulsais užfiksuotais „NASA Chandra“ teleskopo orbitinėje rentgeno observatorijoje, o gauti duomenys dar kartą patvirtinti.
Kas galėtų skleisti tokius impulsus?
Mokslininkai aptikę šį reiškinį tvirtina, kad kol kas labai sunku nuspėti, kas galėtų taip ritmingai valdyti tokius signalus. Anot pagrindinio tyrimo autoriaus dr. Zitengo Wango, sužinoti tiesą gali būti sudėtinga:
„Atrasti kas „ASKAP J18-32-0911“ skleidžia rentgeno spindulius yra panašu į adatos ieškojimą šieno kupetoje. „ASKAP“ radijo teleskopas stebi plačią naktinio dangaus sritį, o „Chandra“ tuo pačiu metu stebėjo tą pačią dangaus vietą. Šis objektas yra nepanašus į nieką, ką iki šiol esame matę.“
Visgi mokslininkai turi keletą hipotezių. Tai galėtų būti magnetaras – „mirusių“ žvaigždžių branduolys su galingais magnetiniais laukais. Taip pat galbūt tai yra susiję su dvinare žvaigždžių sistemos pora, kurioje viena žvaigždė yra stipriai magnetizuota.
Neatmetama galimybė, kad toks reiškinys galėtų būti visiškai naujas fizikos tipas ar atskleisti naują žvaigždžių evoliucijos modelį.
Šis reiškinys patenka į retų ir ekstremalių astrofizinių įvykių klasę, kurioje pirmą kartą aptikti rentgeno spinduliai. Nuo 2022 m. panašaus tipo objektų, kurių dar išsiaiškinti nepavyko, yra aptikta apie 10.
Tokių paslaptingų reiškinių kosmoso tyrėjai aptinka vis daugiau. Metų pradžioje buvo paskelbta apie atrastą greitą radijo signalą, kuris sklinda iš senovinės ir jau mirusios galaktikos, kuri yra pakankamai toli nuo aktyvaus žvaigždžių formavimosi centro.
Viršelio nuotr. iš „International Centre for Radio Astronomy Research“
