Skip to content
Dvi savaitės orientavimosi treniruočių pagerino atmintį: ką parodė žmonių tyrimas

DI sukurta iliustracija.

Dvi savaitės orientavimosi treniruočių pagerino atmintį: ką parodė žmonių tyrimas

Dvi savaites virtualioje aplinkoje treniravęsi prisiminti vietas ir jų seką žmonės geriau atliko ir atskirą epizodinės atminties užduotį. Tai nustatė Pietų Korėjos ir JAV mokslininkų komanda, tyrusi, kaip smegenys susieja tai, kas įvyko, su vieta ir laiku. Rezultatas susijęs su konkrečiu laboratoriniu mokymusi, o ne universaliu pažadu pagerinti kiekvieno žmogaus atmintį.

REKLAMA

„Nature Communications“ lapkričio 18 d. paskelbtame darbe aprašyti keli vienas kitą papildantys eksperimentai. Bendrą epizodinės atminties užduotį atliko 142 dalyviai, o dviejų savaičių treniruočių palyginime dalyvavo dvi grupės po 16 žmonių. Šių imčių skirtumas svarbus: visų 142 žmonių negalima laikyti išbandžiusiais treniruočių programą.

Epizodinė atmintis leidžia prisiminti įvykį kaip susietą patirtį. Pavyzdžiui, galima žinoti, kad matėte pažįstamą žmogų, bet neprisiminti, ar tai buvo prie parduotuvės vakar, ar stotelėje užvakar. Tokiu atveju pažįstamas veidas dar nepadeda patikimai atkurti visos situacijos. Tyrėjams rūpėjo būtent šių atskirų dalių susiejimas.

Reikėjo prisiminti ne vien objektus

Pagrindinėje užduotyje dalyviai matydavo penkių objektų seką: objektai tam tikra tvarka judėdavo į skirtingas vietas. Po dėmesį nukreipiančios užduoties reikėdavo atkurti įvykius. Atsiminti atskirą objektą ar vietą sekėsi geriau negu tiksliai susieti juos su laiko tvarka. Tyrėjai nustatė, kad vietos ir laiko ryšys išsilaikydavo tvirčiau už objekto ir laiko ryšį.

REKLAMA

Smegenų vaizdinimas išryškino subikulumą – hipokampo dariniui priklausančią sritį. Kai kuriuose eksperimentuose naudotas didelės skiriamosios gebos 7 teslų funkcinis magnetinis rezonansas, kitame etape – 3 teslų įranga. Mokslininkai analizavo ne tik srities aktyvumą, bet ir tai, ar atkuriant prisiminimą pasikartoja panašus informacijos vaizdavimas.

Toks matavimas neparodo žmogaus prisiminimo kaip vaizdo ekrane. Jis leidžia palyginti su skirtingomis užduotimis susijusius aktyvumo modelius. Čia svarbiausias klausimas buvo, ar smegenys panašiai organizuoja vietos ir laiko informaciją tada, kai ją įsimena, ir tada, kai bando ją atkurti.

Pavyzdžiui, teisingai prisiminti, kad raktai buvo virtuvėje, dar nereiškia žinoti, ar ten juos palikote prieš išeidami, ar tik buvote pasiėmę anksčiau. Abu atminties fragmentai gali būti pažįstami, bet neteisinga jų seka pakeičia išvadą. Laboratorinė užduotis leidžia tokius atskirus komponentus patikrinti tiksliau negu bendras klausimas, ar žmogus laiko save užmaršiu.

REKLAMA

Tai skiriasi nuo tyrimų, kuriuose atminties pokyčiai vertinami pelėms. Šį kartą dalyviai buvo žmonės, o poveikio siekta elgesio treniruote. Vis dėlto vien žmogaus dalyvavimas tyrime dar nereiškia, kad rezultatas pritaikomas visoms amžiaus grupėms ar atminties sutrikimams.

Ką iš tikrųjų lavino dvi savaitės

Treniruočių užduotyje reikėjo judėti po virtualią aikštelę ir surinkti aštuonias paeiliui pasirodančias monetas. Vėliau dalyviai grįždavo į jų buvusias vietas ta pačia tvarka ir gaudavo grįžtamąjį ryšį apie tikslumą. Kontrolinė grupė taip pat rinko monetas ir atliko dėmesį nukreipiančią užduotį, tačiau neturėjo to paties atminties atkūrimo bei jo įvertinimo etapo.

Šis skirtumas padeda suprasti, kodėl tyrimo negalima apibūdinti vien kaip kompiuterinio žaidimo naudos. Palyginimas skirtas konkrečiam įsiminimo ir atkūrimo ciklui. Abiejų grupių dalyviai turėjo veiklos virtualioje aplinkoje, todėl svarbiu skirtumu tapo reikalavimas sąmoningai atgaminti jau patirtą seką.

Po treniruočių nauda pastebėta ir atliekant kitą užduotį, kurioje nereikėjo vaikščioti po virtualią aikštelę. Geriau sekėsi susieti įvykių sudedamąsias dalis su jų tvarka, ypač vietos ir laiko informaciją. Autoriai taip pat aprašė su prisiminimų atkūrimu susijusius smegenų aktyvumo pokyčius; tai leidžia toliau tirti galimą treniruočių veikimo mechanizmą.

Kasdienybėje tokį skirtumą galima įsivaizduoti kaip skirtumą tarp sąrašo perskaitymo ir bandymo jį atkurti neužmetus akies. Vis dėlto tai tik paaiškinantis palyginimas, ne šio tyrimo išbandyta buitinė programa. Mokslininkai naudojo apibrėžtas užduotis, kontroliavo jų seką ir atskirai matavo rezultatą.

Darbas taip pat netyrė, ar vairuotojui išjungus navigacijos programėlę pagerėtų atmintis. Virtuali užduotis, realus miesto maršrutas ir vairavimas kelia skirtingus reikalavimus. Rezultatų negalima tiesiog perkelti į patarimą atsisakyti GPS ar pažadą, kad orientavimosi sportas per dvi savaites duos tokį pat poveikį.

Treniruočių palyginimas buvo nedidelis, todėl ateities tyrimams lieka patikrinti poveikio trukmę, jo pasikartojimą didesnėse grupėse ir tinkamumą vyresniems žmonėms. Ši publikacija nepateikia demencijos gydymo rezultatų. Ji rodo konkretų kelią tirti, ar vietos ir laiko ryšių lavinimas gali padėti atkurti ir kitus prisiminimus.

Kaip vertinate šį straipsnį?

NAUJIENOS IŠ INTERNETO

Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.

Sekite mokslo ir technologijų tendencijas
Dalyvaukite diskusijose
Naujienas gaukite pirmieji
1 700+ narių jau seka mūsų puslapį, laukiame tavęs!
10

Taip pat skaitykite

Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.