Konkrečiai šiai spragai pataisytomis nurodomos DSM 7.2.2-72806-1, 7.2.1-69057-6 ir 7.2-64570-4 arba naujesnės atitinkamų šakų versijos. Dokumente minimas ir „BeeStation OS“: jai nurodoma 1.1-65374 versija. Tai minimalios dokumente pažymėtos pataisytos versijos, o ne rekomendacija šiandien specialiai diegti būtent seną leidimą.
Praktinė patikra prasideda nuo viso įdiegtos sistemos numerio, įskaitant po brūkšnelio nurodytą atnaujinimą. Vien užrašo „DSM 7.2“ palyginimui neužtenka. Tada gamintojo atnaujinimo lange reikia patikrinti, koks naujausias leidimas siūlomas konkrečiam modeliui, ir perskaityti jo įdiegimo sąlygas.
Atnaujinimo metu gali reikėti perkrauti saugyklą, todėl biure jį verta suplanuoti tada, kai nevyksta kritiniai failų įrašymo darbai. Prieš pradedant naudinga patikrinti, ar neseniai sukurta atsarginė kopija ir ar iš jos tikrai galima atkurti bent bandomąjį dokumentą. Matomas kopijavimo užduoties pavadinimas savaime dar nepatvirtina, kad paskutinis kopijavimas pavyko.
Atsarginė kopija turi išlikti ir sutrikus saugyklai
Viename įrenginyje laikomas darbinis failas ir jo kopija dalijasi tuo pačiu gedimo ar įsilaužimo tašku. Todėl namų archyvui ir įmonės dokumentams verta turėti atkūrimo kelią, nepriklausantį vien nuo tos pačios NAS paskyros. Tai ypač aktualu, jei į saugyklą kopijuojami visi kiti šeimos ar biuro įrenginiai.
Atskirai reikėtų peržiūrėti, kaip saugykla pasiekiama iš išorės: kokios nuotolinės paslaugos įjungtos ir ar maršrutizatoriuje paliktas tiesioginis prievadų persiuntimas. CISA ragina vertinti kiekvieno įrenginio pasiekiamumą internetu. Tam padeda ir namų maršrutizatoriaus saugumo nustatymų patikra, tačiau ji nepakeičia pačios DSM pataisos.
Savininkui verta užsirašyti, kuri versija įdiegta, kada atnaujinimas baigtas ir kur laikoma patikrinta kopija. Toks trumpas įrašas praverčia, kai saugyklą prižiūri keli žmonės arba po kelių mėnesių vėl pasirodo perspėjimas. Atnaujinimo užduotis turi baigtis patikrinimu po perkrovimo, kad įrenginys rodo naują versiją ir reikalingos paslaugos veikia.
Panašią atnaujinimų svarbą parodė ir neseniai paskelbtos „NGINX“ serverių saugumo spragos. Vis dėlto CISA įtraukimas į katalogą turi konkrečią reikšmę: turima žinių apie spragos naudojimą užpuolikų veikloje. Tai nėra teiginys, kad kiekvienas „Synology“ įrenginys jau užkrėstas ar kad visi modeliai pažeidžiami. Katalogas padeda nustatyti taisymo prioritetą, tačiau konkrečios saugyklos būseną turi parodyti jos versijos, konfigūracijos ir veiklos patikra.
Gamintojo pranešime aprašytos kelios skirtingos spragos, todėl būtina sutikrinti būtent CVE numerį. Tame pačiame dokumente matoma senesnės DSM šakos pataisa nebūtinai reiškia, kad konkrečiai CVE-2024-10441 paveikė visas jame išvardytas versijas. Modelio palaikymo būseną ir visas jam taikomas pataisas reikia vertinti kartu, vengiant vieno numerio pritaikymo visiems įrenginiams.
Jeigu NAS prižiūri išorinis tiekėjas, savininkui naudingas konkretus atsakymas: įdiegtos DSM versijos numeris, patikros data ir atnaujinimo rezultatas. Vien pažado, kad „apsauga įjungta“, šiai spragai įvertinti nepakanka. Tas pats galioja saugyklai, kuri įrengta prieš kelerius metus ir nuo tada palikta veikti be nuolatinės priežiūros.
Jei saugykloje matomi nepažįstami prisijungimai, naujos administratoriaus paskyros ar nepaaiškinami failų pakeitimai, vien įdiegta pataisa neįrodo, kad ankstesnio įsilaužimo nebuvo. Tokiu atveju reikalingas atskiras incidento įvertinimas, išsaugant žurnalus ir kreipiantis į įrenginį prižiūrintį specialistą.