Tačiau šiandien mokslininkai pabrėžia, kad smegenų atsparumą galima stiprinti viso gyvenimo metu.
Pavyzdžiui, kognityvinę atsargą didina nuolatinis mokymasis, aktyvūs socialiniai ryšiai ir protinę veiklą skatinantis laisvalaikis. Tai gali būti grojimas muzikos instrumentu, šachmatai ar savanorystė, reikalaujanti planavimo ir problemų sprendimo įgūdžių.
Siekiant suprasti, kaip veikia kognityvinė atsarga, mokslininkai išskiria kelis modelius.
Smegenų atsargos modelis teigia, kad kai kurie žmonės gimsta turėdami daugiau neuronų, todėl jų smegenys geriau susidoroja su senėjimu.
Smegenų palaikymo modelis rodo, kad aktyvus gyvenimo būdas gali sulėtinti senėjimo procesus ir padėti ilgiau išlaikyti smegenų funkcionalumą.
Tuo tarpu kognityvinės atsargos modelis pabrėžia smegenų lankstumą – gebėjimą kompensuoti praradimus pasitelkiant alternatyvius neuronų tinklus.
Nuolatinis mokymasis ir protinė veikla ne tik palaiko smegenų sveikatą, bet ir aktyvina įvairius mechanizmus, leidžiančius smegenims prisitaikyti prie senėjimo. Kognityvinė atsarga nėra pastovi – ji kinta priklausomai nuo patirties ir mokymosi, todėl smegenų atsparumą galima stiprinti visą gyvenimą.
Kvebeko mokslininkų tyrimai parodė, kad struktūruotos atminties treniruotės, pavyzdžiui, informacijos siejimas su pažįstamomis vietomis ar jos pavertimas vaizdiniais, keičia smegenų veiklą ir didina lankstumą.
Be to, labiau išsilavinusių žmonių smegenys mokymosi metu veikia tikslingiau, o ilgesnis mokymosi laikotarpis siejamas su didesniu pilkosios medžiagos kiekiu ir aktyvesnėmis atminties sritimis. Visa tai rodo, kad kognityvinė atsarga formuojasi visą gyvenimą ir ją galima nuolat stiprinti.
Smegenų mankšta gali būti ir smagi
Kanados senėjimo ir neurodegeneracinių ligų konsorciumo tyrimas analizuoja, kaip protinę veiklą skatinančios laisvalaikio veiklos veikia vyresnio amžiaus žmonių elgesį ir smegenų funkcijas.
Programa sujungia tradicinį kognityvinį treniravimą – atminties ir dėmesio lavinimo strategijas – su maloniais, struktūruotais užsiėmimais, pavyzdžiui, muzikos mokymusi, antrosios kalbos studijomis ar net vaizdo žaidimais. Tai ekologinis modelis – artimas realiam gyvenimui, įtraukiantis ir motyvuojantis, skatinantis nuolatinį įsitraukimą.
Tyrėjai tikisi, kad tokios natūralios veiklos gali būti tokios pat efektyvios kaip tradicinės smegenų treniruotės, kurios dažniausiai apima pasikartojančius pratimus kompiuteryje ar popieriuje, lavinančius atmintį ir dėmesį. Jei tai pasitvirtins, šis tyrimas gali pakeisti požiūrį į su amžiumi susijusio kqognityvinio nuosmukio prevenciją.
Antrosios kalbos mokymosi nauda
Kvebeko Trua Rivjero universiteto senėjimo neuropsichologijos laboratorija tiria, kaip anglų kalbos mokymasis veikia vyresnio amžiaus žmonių pažinimo funkcijas ir smegenų veiklą. Projektas vykdomas kartu su moderniųjų kalbų profesoriumi Paulu Johnu ir psichologu Simonu Rigoulot.
Naudojama kompleksinė metodika, apimanti paskaitas, individualias konsultacijas bei kognityvinius ir elektroencefalografinius matavimus, siekiant parodyti, kad prasmingas ir motyvuojantis mokymasis gali teikti realią naudą smegenims. Pirminiai rezultatai rodo, kad intelektinė veikla naudinga net pradedant vėlesniame amžiuje.
Gera pažinimo sveikata bet kuriame amžiuje priklauso nuo prieinamų, motyvuojančių ir protinę veiklą skatinančių užsiėmimų derinio. Kognityvinė atsarga formuojasi visą gyvenimą, o naujausi mokslo pasiekimai suteikia konkrečius įrankius, padedančius senėti sveikai ir išlaikyti protinį aštrumą.