Stulbinančioje NASA Hablo (angl. Hubble) kosminio teleskopo nuotraukoje užfiksuotas žvaigždžių formavimosi regionas, vadinamas Sharpless 2-106, sutrumpintai S106. Būdingas savo „sparnais“, jis klasifikuojamas kaip bipolinė migla ir yra pravardžiuojamas „dangiškuoju sniego angelu“.
Užfiksuota žvaigždė paskutiniame formavimosi etape
Žvaigždžių formavimosi regionas, kurio plotis apie 2 šviesmečius, yra palyginti izoliuotoje Paukščių tako srityje.
Nors šis vaizdas atrodo „ramus“, iš tikrųjų jis atspindi audringą žvaigždžių evoliucijos pradžią.
Didingą struktūrą sukūrė masyvi jauna žvaigždė, pavadinta S106 IR, kurios masė 15 kartų didesnė už Saulės masę.
Ši žvaigždė yra baigiamajame formavimosi etape, todėl iš savo ašigalių dideliu greičiu išmeta energingos medžiagos čiurkšles ir sutrikdo aplinkines dujas bei dulkes.
Kas vyksta užfiksuotoje nuotraukoje?
Vis dar įsiterpusi į savo motininį debesį, S106 IR išmeta dideliu greičiu judančią medžiagą, kuri suteikia debesiui įspūdingą išvaizdą.
Išmetama medžiaga taip pat įkaitina aplinkines dujas iki 10 000 laipsnių pagal Celsijų temperatūros ir jonizuoja vandenilio dujas, todėl jos švyti. Toks dinamiškas procesas sukuria sudėtingas detales, kurios aiškiai matomos nuotraukoje.
Iš abiejų žvaigždės pusių (nuotraukoje – mėlynos spalvos) esančios dvi liepsnojančių įkaitusių dujų juostos plečiasi nuo žvaigždės centro, sudarydamos angelo „sparnus“.
Storas, raudonas dulkių ruožas skiria perkaitusių dujų sritis ir susideda iš vėsesnės tamsios medžiagos, kuri suteikia S106 unikalią smėlio laikrodžio formą.
Vėsesnė dulkių juosta yra pakankamai tanki, kad paslėptų centrinę žvaigždę nuo žvilgsnio. Tačiau žvaigždė matoma pro plačiausią dulkių juostos dalį, kuri nuotraukoje yra šiek tiek toliau nuo centro.
Kadangi žvaigždė yra paskutinėje formavimosi stadijoje, ji ir toliau išmeta medžiagą, todėl praranda masę. Galiausiai ji nurims ir taps santykinai ramesne pagrindinės sekos žvaigžde, tokia kaip Saulė.
Taip patskaitykite
