Mokslininkai atrado naują būdą ieškoti nežemiškos gyvybės, sutelkdami dėmesį į planetas, labai skirtingas nuo Žemės, ir į dujas, kurios buvo iki šiol nepastebėtos ieškant svetimos gyvybės. Tam pasitelkiamas NASA Jameso Webbo kosminis teleskopas.
Naujas kelias ieškant svetimos gyvybės
Kalifornijos universitetas (JAV) pristatė metilo halidus – naują dujų grupę, galinčią tapti biosignatūromis, padedančiomis ieškoti nežemiškos gyvybės.
Metilo halidai – tai cheminiai junginiai, sudaryti iš metilo grupės (vienas anglies ir trys vandenilio atomai), prijungtos prie halogeninio atomo, tokio kaip chloras ar bromas.
Šios dujos galėtų būti aptinkamos egzoplanetų atmosferose, naudojant Jameso Webbo kosminį teleskopą (JWST).
Žemėje metilo halidų dujas daugiausiai išskiria bakterijos, jūriniai dumbliai, grybai ir tam tikros augalų rūšys.
Iššūkiai ir galimybės ieškant metilo halidų
Vienas pagrindinių iššūkių aptinkant šias dujas yra tas, kad Žemei panašios egzoplanetos yra per mažos ir silpnos, kad JWST galėtų jas stebėti išsamiai.
Todėl šis NASA teleskopas turėtų sutelkti dėmesį į didesnes egzoplanetas – Hycean planetas.
Nors žmonės negalėtų išgyventi Hycean pasauliuose, kai kurie mikroorganizmai galėtų klestėti tokiose aplinkose.
„Skirtingai nei Žemei panašios planetos, kur atmosferos triukšmas ir teleskopo ribos apsunkina biosignatūrų aptikimą, Hycean planetos suteikia aiškesnį signalą“, – teigia vienas iš tyrimo autorių, astrobiologas Eddie Schwietermanas.
Mokslininkai mano, kad metilo halidų paieška Hycean planetose yra optimali strategija šiuo metu.
Vienas didžiausių šios paieškos privalumų – šias dujas galima aptikti per vos 13 valandų naudojant Jameso Webbo teleskopą.
Ateities perspektyvos gyvybės paieškose
Šis tyrimas remiasi ankstesniais biosignatūrų, įskaitant dimetilo sulfidą, tyrimais, tačiau metilo halidai išsiskiria dėl stiprios absorbcijos infraraudonųjų spindulių šviesoje ir galimybės kauptis vandenilio dominuojančiose atmosferose.
Nors Jameso Webbo teleskopas yra geriausias įrankis šiai paieškai, ateityje teleskopai galėtų dar labiau palengvinti dujų detekciją.
Mokslininkai taip pat planuoja išplėsti savo tyrimus, įtraukdami kitų planetų rūšis ir ekstremaliose Žemės aplinkose išskiriamas halogenintas dujas, pavyzdžiui, chloroformą.
Nors tiesioginis egzoplanetų atmosferų tyrimas kol kas viršija dabartines galimybes, teleskopų technologijų ir tyrimų pažanga gali padėti atsakyti į vieną didžiausių žmonijos klausimų: ar mes esame vieni visatoje?
E. Schwietermanas teigia, kad žmonės artimiausiu metu neaplankys egzoplanetų, bet žinoti, kur ir ko ieškoti, galėtų tapti pirmu žingsniu įgyvendinant gyvybės paieškas už Žemės ribų.