NASA atskleidė, nuo ko prasidės pasirengimas žmonių bazei Mėnulyje

Sekite TechNaujienos Google

NASA antradienį paskelbė atrinkusi keturias būsimas Mėnulio misijas, kurios bus įgyvendintos 2028 metais. Svarbiausia pranešimo dalis – ne pačios misijos, o pristatyti tolesni technologiniai sprendimai ir planai, kurie padės pasirengti būsimos žmonių bazės Mėnulyje kūrimui.

Naujos misijos padės pasirengti

Birželio 30 dieną NASA pristatė dar keturias naujas misijas į Mėnulį, kurios 2028 metų pabaigoje įgyvendins technologijų bendrovės „Astrobotic“, „Firefly Aerospace“ ir „Intuitive Machines“. Jos į Mėnulio paviršių nugabens mokslinius instrumentus ir technologijų demonstravimo įrangą, kuri padės geriau suprasti aplinką, su kuria ateityje susidurs astronautai.

Šios misijos – tai dalis dar gegužės mėnesį NASA pristatytos programos, kuria siekiama sukurti pirmąją ilgalaikei žmonių veiklai pritaikytą bazę Mėnulyje. Tuomet agentūra atskleidė būsimos bazės viziją, o dabar pereina prie kito etapo – technologijų ir mokslinių tyrimų, kurie padės įvertinti Mėnulio aplinką, išbandyti svarbiausius sprendimus ir parengti infrastruktūrą.

Kokias technologijas NASA laiko svarbiausiomis?

Vienas didžiausių prioritetų – saugus nusileidimas Mėnulio paviršiuje. NASA pirmą kartą skirtingose misijose naudos tuos pačius mokslinius instrumentus, kad galėtų palyginti, kaip skirtingi nusileidimo aparatai veikia Mėnulio aplinką.

Naujausi straipsniai

6 min. skaitymo • prieš 12 val

Šias 5 profesijas Lietuvoje dirbtinis intelektas pakeis greičiausiai – pokyčiai jau prasidėjo

2 min. skaitymo • prieš 15 val

Nesaugiems žaislams patekti į rinką taps sunkiau – griežtinama kontrolė

4 min. skaitymo • prieš 19 val

Billas Gatesas apie dirbtinį intelektą: „Daugelis darbo vietų išnyks visam laikui“

Visi naujausi straipsniai →

Vienas jų skirtas tirti, kaip nusileidimo metu variklių išmetamosios dujos pakelia Mėnulio dulkes. Agentūra tikisi, kad surinkti duomenys padės tiksliau prognozuoti dulkių judėjimą ir sumažinti riziką, kai ateityje toje pačioje vietovėje leisis daugiau erdvėlaivių.

Ne mažiau svarbus ir orientavimasis Mėnulyje. Todėl kiekviena misija gabens lazerinį atšvaitą, kuris padės orbitoje esantiems ir besileidžiantiems erdvėlaiviams tiksliau nustatyti savo padėtį. Ilgainiui tokie įrenginiai turėtų sudaryti nuolatinį orientyrų tinklą Mėnulio paviršiuje.

Trečioji technologija orientuota į astronautų saugumą. Radiacijos matavimo prietaisai analizuos kosminės spinduliuotės lygį skirtingose Mėnulio vietose ir padės įvertinti, kokios apsaugos reikės ilgalaikėms žmonių misijoms.

TAIP PAT SKAITYKITE: NASA sukūrė dirbtinio intelekto gydytoją kosmoso misijoms: prasidėjo pirmieji bandymai

Atskleidė ir kitus planuojamus sprendimus

Be jau suplanuotų misijų, NASA rengia ir kitus projektus, kurie ateityje padėtų užtikrinti patikimą ryšį su Žeme, elektros energijos tiekimą ir orientavimąsi Mėnulio paviršiuje.

NASA taip pat svarsto nusiųsti bandomąjį roverį „PROMISE“. Jis kuriamas remiantis jau Marse dirbančiais „Perseverance“ ir „Curiosity“ technologiniais sprendimais. Tačiau skirtingai nei dauguma planuojamų Mėnulio robotų, „PROMISE“ galėtų naudoti branduolinį energijos šaltinį, todėl būtų pajėgus veikti ir nuolat šešėlyje esančiuose regionuose. Planuojama, kad šis aparatas tirs Mėnulio paviršių, požeminius sluoksnius ir padės ieškoti išteklių, kuriuos būtų galima panaudoti ateityje.

Be to, tikimasi į Mėnulį nugabenti naujus mokslinius instrumentus bei įrangą Pietų ašigalio tyrimams. Būtent šis regionas laikomas viena perspektyviausių vietų būsimai žmonių bazei, nes čia, mokslininkų vertinimu, gali būti vandens ledo atsargų.

NASA mano, kad šie procesai leis greičiau pereiti nuo pavienių išsilaipinimų prie ilgalaikio žmonių buvimo Mėnulyje. Agentūros teigimu, sukaupta patirtis ateityje bus panaudota ir ruošiantis pirmosioms pilotuojamoms misijoms į Marsą.

Iki šiol NASA jau atskleidė ne vieną būsimos Mėnulio programos detalę. Kiek anksčiau agentūra pristatė ir keturių astronautų įgulą „Artemis III“ misijai, kurią sudaro NASA astronautai Randy Bresnik, Andre Douglas ir Frank Rubio bei Europos kosmoso agentūros astronautas Luca Parmitano. Jie taps pirmaisiais žmonėmis po daugiau nei pusės amžiaus nusileisiančiais Mėnulyje.