Obama sukritikavo Trumpo karą su Iranu: Teheranas dabar stipresnėje pozicijoje nei prieš karą

Sekite TechNaujienos Google

Buvęs JAV prezidentas Barackas Obama viešai sukritikavo Donaldo Trumpo administracijos karą su Iranu. Per spalio 24 dienos rinkimų kampanijos renginius Ohajuje ir Mičigane jis pareiškė, kad karinė operacija ne tik kainavo gyvybių ir milijardus dolerių, bet ir suteikė Teheranui daugiau galios daryti įtaką pasaulinei naftos prekybai. Obamos vertinimu, Iranas šiandien yra strategiškai stipresnėje padėtyje nei prieš konfliktą.

Svarbiausias jo argumentas susijęs su Hormūzo sąsiauriu, per kurį iki karo plaukė reikšminga pasaulio naftos ir suskystintųjų dujų dalis. Iranas gali trikdyti laivybą šioje siauroje vandens arterijoje, todėl net neturėdamas visiškos karinės kontrolės gali paveikti laivybos draudimą, transporto kainas ir degalų rinkas. Tai didina spaudimą tiek JAV, tiek nuo importuojamos energijos priklausomoms valstybėms.

Kaip pranešė „Reuters“, buvęs prezidentas šias mintis išsakė kampanijos renginiuose prieš lapkričio 3 dienos JAV kadencijos vidurio rinkimus. Kalbos ištraukas transliavo „C-SPAN“, o nepriklausomi žurnalistai patvirtino pagrindinę citatos mintį. Tačiau tai yra politiko pozicija dėl karo rezultatų, o ne nepriklausomo karinio tyrimo išvada.

Laivybos saugumo poveikis Lietuvai taip pat nėra vien teorinis. Nafta pasaulinėje rinkoje parduodama tarptautinėmis kainomis, tad net ir iš kitų regionų importuojamų degalų kaina gali keistis dėl įtampos Persijos įlankoje. Krovininių laivų draudimas, energijos išteklių transportas ir valiutų kursai gali keisti savikainą. Tačiau degalinių kainų pasikeitimą lemia ir mokesčiai, mažmeninės rinkos konkurencija bei atsargų kainodara. Todėl vien Obamos kalba nesuteikia pagrindo prognozuoti konkretaus benzino ar dyzelino kainos šuolio Lietuvoje.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 8 minutės

Australijos kariuomenė 1932 metais kariavo su paukščiais: operacija virto neįtikėtinu fiasko

4 min. skaitymo • prieš 28 minutės

1919 metais Bostono gatves užliejo milžiniška melasos banga: žuvo 21 žmogus

4 min. skaitymo • prieš 2 val

„SpaceX“ svarsto tapti ketvirtuoju JAV mobiliojo ryšio operatoriumi: telekomunikacijų akcijos krito

Visi naujausi straipsniai →

Kodėl Obama kalba apie stipresnį Iraną

Obama teigė, kad Vašingtonas buvo įtrauktas į nereikalingą karą, kuris neišsprendė visų paskelbtų saugumo problemų. Jis priminė savo administracijos sudarytą 2015 metų branduolinį susitarimą su Iranu, vėliau nutrauktą pirmosios D. Trumpo kadencijos metu. Obamos teigimu, diplomatinės priemonės tuo metu leido riboti Irano branduolinę programą nesukeliant naujo plataus masto konflikto.

Kalbėdamas apie dabartinę padėtį jis minėjo JAV karių žūtis ir sužeidimus, atakas prieš sąjungininkų objektus bei dideles priešraketinės gynybos išlaidas. Tačiau šiuos teiginius būtina vertinti pagal oficialius atitinkamų institucijų paskelbtus duomenis, nes karo šalių statistika ir konfliktų metu pateikiami vertinimai gali skirtis.

Ypatingą dėmesį buvęs prezidentas skyrė degalų kainoms. Jei Irano pajėgos gali kelti nuolatinę grėsmę tanklaiviams, net pavieniai incidentai didina draudimo įmokas ir verčia bendroves rinktis brangesnius maršrutus. Šių išlaidų dalis vėliau gali atsispindėti pramonės, transporto ir vartotojų kainose. Vis dėlto naftos kainoms įtaką daro ir gavybos apimtys, atsargos, paklausa bei kiti regioniniai konfliktai.

Svarbu įvertinti ir laiko veiksnį. Karinės operacijos rezultatai gali būti skirtingai vertinami iškart po smūgių ir praėjus keliems mėnesiams. Vienos pusės įvardijami sunaikinti objektai ne visuomet reiškia, kad kita pusė ilgam praranda galimybę veikti. Infrastruktūra gali būti remontuojama, tiekimo maršrutai keičiami, o politinė įtaka kartais išauga net patyrus didelius materialinius nuostolius. Todėl strateginės padėties vertinimas apima daugiau rodiklių nei vien sunaikintos technikos kiekį: sąjungininkų laikyseną, prieigą prie prekybos kelių, derybinę galią ir ekonominius išteklius. Obamos pastaba apie Hormūzą remiasi būtent šia platesne samprata. Tačiau kiti analitikai gali didesnę reikšmę skirti Irano karinės infrastruktūros pažeidimams, regioninių partnerių pajėgumams ir JAV atgrasymo politikai. Abi perspektyvos turi būti tikrinamos pagal konkrečius duomenis, o ne vien kampanijos retoriką.

Vašingtone dėl karo rezultatų nesutariama

D. Trumpo administracija karines operacijas pateikė kaip priemonę riboti Irano branduolinius ir karinius pajėgumus bei mažinti grėsmę sąjungininkams. Obamos kritika atspindi kitą požiūrį: net jei per smūgius sunaikinama dalis infrastruktūros, ilgalaikė geopolitinė pusiausvyra gali pasikeisti ne taip, kaip tikėtasi. Šių vertinimų negalima sutapatinti su visapusišku nepriklausomu karo padarinių auditu.

„TechNaujienos.lt“ anksčiau rašė apie Saudo Arabijos naftos gavybos mažėjimą. Regiono įtampa veikia ne tik atskiras šalis, bet ir globalią energijos tiekimo sistemą. Kita susijusi tema – JAV technologijų ir karinės politikos sąveika Ukrainoje, kuri taip pat rodo, kokį vaidmenį konfliktuose vaidina ne vien kariuomenės.

Kalbos pasirodė prieš JAV rinkimus, todėl jų politinis kontekstas itin svarbus. Obama ragino rinkėjus vertinti administracijos sprendimus, o oponentai gali pateikti kitokią karo tikslų ir pasiektų rezultatų interpretaciją. Skaitytojams reikšmingiausia atskirti tris dalykus: realius laivybos incidentus, išmatuojamus energijos rinkos pokyčius ir politikų teiginius, ką visa tai reiškia strateginei Irano padėčiai.

Net ir turint skirtingus politinius vertinimus, Hormūzo sąsiaurio pažeidžiamumas yra praktinis klausimas. Toliau bus svarbu stebėti faktines laivų judėjimo sąlygas, draudimo kainas, incidentų dažnumą ir tai, ar diplomatija gali sumažinti nuolatinį spaudimą vienam svarbiausių pasaulio energijos transporto koridorių.