„NASA“ mėginius marsaeigis „Perseverance“ renka Marso Jezero krateryje, kuriame prieš milijardus metų buvo ežeras ir upės delta. Šių mėginių gavimas yra vienas svarbiausių „NASA“ mokslinių tikslų. Tiriant nepažeistus mėginius būtų galima atskleisti svarbių duomenų apie Marsą, taip pat ir apie tai, ar jame kada nors buvo gyvybė, teigia „NASA“ pareigūnai.
Agentūra jau kurį laiką turi parengusi Marso mėginių grąžinimo (MSR) architektūrą, tačiau dėl nuolatinio vėlavimo ir išlaidų viršijimo pirminis planas tapo neįgyvendinamas, pirmadienį (balandžio 15 d.) paskelbė „NASA“ pareigūnai.
„Esmė ta, kad 11 mlrd. JAV dolerių yra per brangu, o mėginių grąžinimas iki 2040 m. yra nepriimtinai per ilgas“, – sakė „NASA“ vadovas Billas Nelsonas per pokalbį su žurnalistais.
Bendra MSR kaina net 2,5-3 mlrd. JAV dolerių
Tokia kaina yra viršutinė sąmatos riba, kurią apskaičiavo nepriklausoma peržiūros komisija, savo išvadas paskelbusi praėjusį rugsėjį. Dėl perspektyvos: 2020 m. liepos mėn. atliktame tyrime apskaičiuota, kad bendra MSR kaina bus 2,5-3 mlrd. JAV dolerių.
„NASA“ komanda išanalizavo rugsėjo mėn. rezultatus ir nustatė, kad, esant tokiai struktūrai, agentūra negalės grąžinti „Perseverance“ mėginių į Žemę iki 2040 m.
Šioje išvadoje buvo nurodytos tokios priežastys, kaip dabartiniai biudžeto apribojimai ir noras nepanaikinti kitų prioritetinių mokslinių pastangų, pavyzdžiui, „Dragonfly“ dronų misijos į didžiulį Saturno palydovą Titaną.
Beje, pagal nusistovėjusią architektūrą į Jezero kraterį būtų nusiųstas „NASA“ sukurtas nusileidimo modulis. Šis nusileidimo aparatas būtų atsigabenęs raketą, vadinamą „Mars Ascent Vehicle“ („MAV“), ir, galbūt, kelis nedidelius paieškos sraigtasparnius, panašius į „NASA“ novatorišką rotorinį orlaivį „Ingenuity“.
Buvo sumanyta, kad „Perseverance“ nuveš mėginius į nusileidimo modulį, tada juos pakraus į „MAV“.
Kai kuriuos krovos darbus galėjo atlikti ir ištraukimo sraigtasparniai, ypač jei „Perseverance“ iki tūpimo modulio atvykimo nebūtų buvęs geros būklės. Tuomet „MAV“ būtų iškėlęs mėginius į Marso orbitą, kur Europos kosmoso agentūros sukurtas erdvėlaivis būtų paėmęs konteinerį ir nugabenęs jį atgal į Žemę.
„NASA“ ieško naujo būdo
Tačiau dabar „NASA“ ieško naujo būdo, kaip sumažinti išlaidas ir greičiau pristatyti mėginius į Žemę. Sutaupytos lėšos padės kitiems agentūros mokslo projektams, o pagreitintas grafikas galėtų padėti agentūrai planuoti tolimesnes keliones į Marsą su įgula.
„Tai nepriimtina – tiek ilgai laukti“, – šiandien sakė Nelsonas. „Tai bus 2040-ųjų dešimtmetis, kai mes išlaipinsime astronautus Marse.“
Naujojo plano (kuriame gali išlikti senojo plano elementų) įgyvendinimas jau pradėtas. „NASA“ prašo Reaktyvinio judėjimo laboratorijos Pietų Kalifornijoje, kuri yra pagrindinė robotinių planetų tyrimų įstaiga, ir kitų agentūros mokslinių tyrimų centrų pateikti novatoriškų „MSR“ idėjų, šiandien sakė Nelsonas.
„NASA“ taip pat kreipiasi į privačią pramonę
Rytoj (balandžio 16 d.) agentūra planuoja paskelbti kvietimą teikti naujas idėjas komerciniam sektoriui, šiandien per pokalbį sakė agentūros Mokslo misijų direktorato asocijuotasis administratorius Nikas Foksas.
Agentūra pridūrė, kad balandžio 22 d. „NASA“ surengs pramonės atstovų dieną ir pasiūlymus priims iki gegužės 17 d. Tikslas – iki rudens pabaigos arba žiemos pradžios turėti pakankamai informacijos, kad būtų galima pradėti rengti naują „MSR“ planą.
„Mes kviečiame visus, nes norime gauti kiekvieną naują ir šviežią idėją“, – sakė Nelson.
Žinoma, kol kas neaišku, kaip atrodys šis naujas kelias. Tačiau Foksas pristatė kai kurias galimybes, pavyzdžiui, mažesnį ir pigesnį „MAV“ ir sumažintą mėginių grąžinimo skaičių (nuo 30 „Perseverance“ sandarių mėgintuvėlių iki nenurodyto mažesnio skaičiaus).
Foksas ir Nelsonas pabrėžė, kad „MSR“ išlieka svarbiu „NASA“ prioritetu, nepaisant užduoties sudėtingumo – juk žmonija dar niekada nėra paleidusi raketos nuo kitos planetos paviršiaus (nors trys šalys yra paleidusios raketą iš Mėnulio) – ir problemų, su kuriomis projektas susidūrė iki šiol.
„Manau, kad galima sakyti, jog esame pasiryžę paimti ten esančius mėginius – bent jau dalį tų mėginių“, – sakė Nelsonas. „Vadovaujamės prielaida, kad tai yra svarbus nacionalinis tikslas“.
Taip patskaitykite
